Joga sulaukia vis daugiau dėmesio dėl savo teikiamo teigiamo poveikio tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Tai tampa ypač aktualu dabartiniame pasaulyje, kai greitėjant gyvenimo tempui išauga poreikis kontroliuoti patiriamą nerimą ir stresą. Todėl kiekvienais metais birželio 21 d. švenčiama Tarptautinė jogos diena, kuri kviečia kalbėti apie jogos svarbą ir naudas šių laikų žmogui. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ jau septintą kartą mini tarptautinę jogos dieną gyventojus kviesdamas į renginį „Joga netradicinėse erdvėse“ pačioje Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje.
Joga – viena seniausių, o galbūt ir seniausia fizinio aktyvumo forma, atsiradusi Indijoje, ir jos istorija siekia 5 tūkst. metų. Ilgą laiką jogos nauda sveikatai buvo pagrįsta ne įrodymais, o tikėjimu ir patikimų kiekybinių tyrimų ilgą laiką trūko. Mokslininkams pradėjus išsamiai aprašyti jogos teikiamą naudą, šiandien turime pakankamai daug tyrimų, kurie pagrindžia pozityvią jogos įtaką sveikatai.
Joga – universali fizinio aktyvumo forma
Kaip žinome, mūsų gyvenimo būdas tampa vis mažiau aktyvus ir darbas yra daugiau sėdimas, o tai yra viena pagrindinių priežasčių vystytis įvairioms lėtinėms, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, psichikos sveikatos ligoms, diabetui ir kt. Stebint šiandienines tendencijas, jei nebus patobulinta judėjimo politika ir nebus sustiprinamos fizinio aktyvumo programos, Pasaulinės nutukimo asociacijos duomenimis jau 2035 m. pusė pasaulio populiacijos turės viršsvorį ar nutukimą. Dėl šios priežasties yra skatinamas bet koks reguliarus fizinis aktyvumas, nes tai turės teigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai ateityje.
„Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą, Armenas Šaginianas patvirtina: „Joga pastaruoju metu ypač pabrėžtina kaip viena iš rekomenduojamų fizinio aktyvumo formų. Jogos užsiėmimuose itin akcentuojamas kvėpavimas, tai kuria atpalaiduojantį poveikį ne tik kūnui, bet ir protui“. A. Šaginianas priduria, jog būtent joga yra naudinga visoms amžiaus grupėms, pradedant vaikais ir baigiant vyresnio amžiaus asmenimis.
Siekiant suprasti jogos teikiamas naudas, jogos instruktorė, trenerė Aurelija Bernotaitė bei visuomenės sveikatos specialistas A. Šaginianas dalijasi įžvalgomis, kaip ši fizinio aktyvumo forma prisideda prie žmogaus fizinės bei psichikos sveikatos gerovės.
Jogos nauda fiziniam kūnui
Didiną lankstumą. Reguliarus jogos asanų (pozų) praktikavimas gerina lankstumą, palaiko bei didina sąnarių amplitudes. Fiziologinio lankstumo išlaikymas padeda sumažinti traumų ir sąnarių skausmo riziką.
Stiprina raumenis. Atliekant jogą įtraukiamas didelis kiekis raumenų, kurie atliekant skirtingus pratimus dirba vis kitokiu režimu: kartais išvystoma raumenų jėga statiškai, kitais atvejais koncentriškai (susitraukiant) ar ekcentriškai (išilgėjant). Užsiimant joga didėja pilvo, rankų bei kojų raumenų tonusas, tokiu būdu yra stiprinami raumenys bei didinamas ištvermingumas.
Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Joga gali būti ramesnė, atpalaiduojanti arba aktyvesnė kaip „Vinyasa“ ar „Power yoga“. Pastarųjų metu suaktyvėja širdies ritmas, stimuliuojama širdies kraujagyslių sistema, dėl to jaučiamas teigiamas poveikis: mažėja kraujo spaudimas, minutinis pulsas ramybės metu bei mažėja širdies ligų rizika.
Stiprina kvėpavimo sistemą. Užsiimant jogą didelis dėmesys yra skiriamas kvėpavimo technikoms, o tai didina plaučių tūrį, stiprina kvėpavimo raumenis ir bendrai gerina visos kvėpavimo sistemos funkcijas.
Jogos nauda psichikos sveikatai
Mažina stresą ir nerimą. Joga plačiai pripažįstama kaip efektyvus būdas mažinti streso lygį. Užsiimant joga yra sumažinamas kortizolio dar kitaip žinomo kaip streso hormono kiekis organizme bei išsiskiria nuotaiką gerinantys neurotransmiteriai. Fizinio aktyvumo, kvėpavimo kontrolės ir meditacijos kombinacija jogoje padeda reguliuoti nuotaiką, mažinti depresijos simptomus, tad ypatingai tinka žmonėms sergantiems psichikos ligomis kaip depresija.
Didina susikaupimą. Joga apima susikaupimą į kvėpavimą, kūno suvokimą erdvėje, o tai žmonėms padeda ugdyti dėmesingumą. Tą pagrindžia ir moksliniai tyrimai, kurie rodo, jog reguliarūs jogos užsiėmimai gerina atmintį ir dėmesio koncentraciją.
Gerina miego kokybę. Greitas gyvenimo tempas ir stresas yra šiuolaikinės visuomenės iššūkis, dėl šios priežasties ne retas asmuo susiduria su nemiga ar kitais miego sutrikimais. Joga dėl teigiamo poveikio mažinant stresą gali pagerinti miego kokybę, o praktikuojami atsipalaidavimo metodai padeda nuvyti šalin mintis apie darbą ir sumažinti nemigos simptomus.
Tad visapusiškos jogos naudos negalime paneigti. Ji padeda griaučių raumenų stiprinimui, gerina lankstumą ir koordinaciją, ji akcentuoja kvėpavimo svarbą bei mažiną stresą ir patiriamą įtampą.
Patirkite jogą renginyje „Joga netradicinėse erdvėse“
Jau septintus metus iš eilės „Vilnius sveikiau“ organizuoja renginį “Joga netradicinėse erdvėse”, kuris kasmet pritraukia vis didesnį būrį dalyvių. Netradicinės erdvės leidžia suburti kelis šimtus žmonių vienoje vietoje ir patirti naujų emocijų.
Šiais metais „Joga netradicinėse erdvėse“ vyks birželio 21 d. 19.00 val. pačioje Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje. Neeilinis reiškinys suteiks galimybę kartu su vedančiąja, jogos instruktore, trenere Aurelija Bernotaite bei kitais dalyviais, pasinerti į jogą sinchroniškai atliekant judesius. Treniruotė tinkama tiek norintiems išbandyti jogą, tiek seniai šį sportą pamėgusiems žmonėms.
Susitikime pasisemti teigiamų emocijų ir žinių bei visi drauge paminėkime tarptautinę jogos dieną! Daugiau informacijos bei registraciją į renginį galite rasti www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
Pranešimo spaudai organizatorių nuotr.
