Karantino metu pasiilgome ne tik kelionių, bet ir darbo biuruose ar mokymų grupėse. Net ir turintys nuotolinio darbo galimybę pastaruoju metu renkasi dirbti ar mokytis ne iš namų. Tokių darbuotojų skaičius antrojo karantino metu, palyginti su pirmuoju, išaugo pusantro karto, rodo „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos.
„Jau tikrai tas nuotolinis pakyrėjo… Ir kai dar namie mokosi 3 vaikai… Ir kai tik namie viską gali daryt…“, – ilgais daugtaškių atodūsiais apibūdindama namie tvyrančias nuotaikas, prisipažįsta trijų vaikų mama Renata.
Ji, kaip ir dar kelios atrankos į portalo VERSLI MAMA tarptautinį projektą anketas užpildžiusios mamos, nekantraudamos laukia, kada galės ištrūkti į kitokią aplinką, pabendrauti su bendraminčiais prie kavos puodelio arba atsidėti mėgstamai veiklai ne namuose.
Tokių mamų kaip Renata – daugiau kaip trečdalis, rodo apklausos. Pasak praėjusių metų balandį ir šiemet sausį jas inicijavusios SBA nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ komercijos vadovo Giedriaus Muliuolio, antrojo karantino metu prie darbo biure pasiilgusių jaunesnių žmonių prisijungė gerokai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų.
Palyginus 2020 m. kovą ir 2021 m. sausį gautus duomenis, kiek netikėtai paaiškėjo, kad į pirmąją vietą tarp pasiilgusiųjų „ofisiuko“ atmosferos šovė 50 metų ir vyresni žmonės. Tokių padaugėjo net 6 kartus, iki 36 proc. O į biurus norinčių sugrįžti moterų skaičius sausį išaugo iki 32 proc., palyginti su 21 proc. praėjusių metų pavasariu.
Pirmojo karantino metu tarp tų, kurie pasiilgo darbo biure, dominavo vidutinio amžiaus ir jauniausi šalies darbuotojai. Tai atrodė natūralu, nes esame įpratę manyti, jog būtent jiems labiausiai reikalinga galimybė gyvai bendrauti su kolegomis, moderni darbo aplinka.
G. Muliuolio teigimu, tikėtina šios tendencijos priežastis gali būti ta, kad vyresnio amžiaus vieniši ar jau vaikus išauginę žmonės turi patį mažiausią žmonių ratą, su kuriuo karantino metu turėjo galimybę bendrauti gyvai, o ne per „Zoom“ ar „Teams“ programėles, tad gyvo bendravimo ilgesys pats didžiausias.
Turi galimybę dirbti nuotoliu, bet renkasi biurą
Antrojo karantino metu apskritai sumažėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu. Šiuo metu taip dirbantis nurodė kas trečias (34 proc.) gyventojas, per pirmąjį karantiną tokių buvo 41 proc.
15 proc. sausį atliktos apklausos dalyvių nurodė turintys galimybę dirbti iš namų, tačiau vis tiek dirbantys biure. Palyginti su pirmuoju karantinu, tokių respondentų skaičius išaugo pusantro karto – pernai jis siekė 9 proc.
Labiausiai šis rodiklis padidėjo tarp vyrų, tačiau tolygus pirmenybę biurui teikiančiųjų augimas matyti visose grupėse.
Tokį sprendimą greičiausiai lemia namuose nepatogiai įrengta darbo vieta, efektyviai dirbti bei susikaupti trukdantys buities rūpesčiai, kibernetinio saugumo ar kiti reikalavimai, dėl kurių priimtas pasirinkimas dirbti biure.
Namuose dirbantys šalies gyventojai taip pat jau norėtų sugrįžti į darbo vietas biuruose. 27 proc. teigia pasiilgę biuro atmosferos ir gyvo bendravimo su kolegomis. Palyginti su pirmuoju karantinu pernai, taip atsakiusiųjų padaugėjo 5 proc.
Namiškiai trukdė mažiau
Apklausa taip pat atskleidė, kad antrojo karantino metu, palyginti su pirmuoju, dirbantiems nuotoliniu būdu susikaupti sekėsi geriau. Pirmojo karantino metu 22 proc. žmonių nurodė, kad jiems produktyviai dirbti namuose trukdo namiškiai ar vaikai, dabar tokių buvo 13 proc.
„Namiškių trukdymas susikaupti darbui antrojo karantino metu kiek priblėso visose apklaustųjų grupėse. Tam įtakos turėjo ir tai, kad antrojo karantino metu nebuvo visiškai uždarytos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Be to, nemažai žmonių perplanavo savo buitį, aplinką, susidėliojo dienotvarkę, tad tokioms aplinkybėms, kurios pirmojo karantino metu atrodė tarsi force majeure, paskelbus antrąjį karantiną jau buvo pasiruošta“, – teigia G. Muliuolis.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2021 m. sausio 15–19 d. Apklausti 529 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–74 metai.
Iš namų išeiti pakviesime pavasarį
Puikiai suprasdamas nerimą ir ne pačias darbingiausias nuotaikas, apėmusias dėl ilgo tūnojimo namuose, portalas VERSLI MAMA savo projektines veiklas, skirtas mamų įgalėjimui didinti, taip pat paslinko į pavasario pusę, kai galimai pasibaigs suvaržymai ir vėl galėsime laisvai burtis ir bendrauti.
2021-aisiais apie verslą galvojančioms mamoms parengėme mažiausiai 3 tarptautinius projektus. Šįkart plačiau – apie pirmąjį iš jų, įgyvendinamą kartu su partneriais iš Latvijos žemės ūkio universiteto, Talino technikos universiteto ir Islandijos konsultacine įmone Skref fyrir Skref. Verslios mamos centru, arba Entrepreneurial Mom HUB angliškai, pavadintas projektas tęsis iki pat 2023 m. rugpjūčio, tad didelės skubos ir vertimosi per galvą jame nebus. Bet juk skubėti lėtai ir yra tikroji prabanga mamai, ar ne?
Patekusios į projektą, turėsite puikią progą nemokamai įgyti skaitmeninio verslumo pagrindus, mokytis iš mus keliais dešimtmečiais lenkiančių Islandijos moterų, sužinoti, kuo gyvena kaimynės Latvijoje ir Estijoje, o kai pandemijos gniaužtai atsileis – susitiksite ir pabendrausite gyvai Vilniuje!
Glaudžiai bendradarbiaudama tarpusavyje, tarptautinė tyrėjų grupė parengs skaitmeninio verslumo skatinimo metodiką ir mokymo programą. Būtent Jus į projektą ir kviečiame tam, kad sužinotume, kiek ji veiksminga ir kaip ją taikyti Lietuvoje. Jei jau seniai galvojate imtis kažko savo, bandėte tai daryti praeityje, bet nusvilote arba tiesiog negalite prasibrauti į samdomo darbo rinką (nes per sena, per daug vaikų, per menkas išsilavinimas, ir taip toliau per per per), užpildykite anketą, kurią rasite čia. Tai būtina, bet vienintelė sąlyga, kuriai išpildyti sugaišite 5-7 minutes.
O kas toliau – sekite naujienas projekto grupėje feisbuke. Susitiksime jau netrukus!
Projektas Entrepreneurial Mom HUB (Nr. NPAD-2020-10014) yra finansuojamas programos Nordplus Adult lėšomis.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite apie kitus VERSLI MAMA projektus:
Visagine ir Kazlų Rūdoje 400 mamų ir vaikų užsikrėtė geros nuotaikos virusu
