Karas Ukrainoje, pandemijos padariniai, įvairios sveikatos ar finansų problemos bei kiti kasdieniai veiksniai neabejotinai daro įtaką augančiai streso kreivei. Psichologai aiškina, kad visa tai gali sąlygoti ir pavojingus „pabėgimo“ nuo emocinių problemų būdus. Vienas iš jų – patologinis apsipirkinėjimas, dar vadinamas kompulsyviu pirkimo sutrikimu. Nors pastarasis atrodo nekaltas, tačiau gali sukelti rimtų problemų. Kaip viso to išvengti ir ką daryti, kai užvaldo stresas?
Anot psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės bei „Anima psichologija“ centro įkūrėjos Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės didelį stresą patiriantys žmonės neretai ieško, kas įkūnytų jų emocijas, taip bandydami pabėgti nuo negatyvių jausmų. Vienu iš nusiraminimo bei minčių nukreipimo būdų yra laikomas apsipirkinėjimas ir nors jis iš tiesų gali prablaškyti – labai svarbu jausti saiką. Naujausi Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad net 8 proc. jaunų europiečių ir 3 proc. suaugusiųjų yra priklausomi nuo apsipirkinėjimo.
„Įsivaizduokite, kad nuo stalo krenta stiklinė – tuo metu mes negalvojame apie jos nukritimo pasekmes ar, kad galime susižeisti, o tiesiog vadovaujamės instinktu ją pagauti. Tai labai panašu į impulsyvų apsipirkinėjimą ar kitas priklausomybes. Juk šių veiksnių pagrindinė esmė yra, kad tai, ką tuo metu darome, padeda nukreipti mintis į šalį.
Kalbant apie impulsyvų apsipirkinėjimą, prieš tai nepasveriame, kiek turime lėšų, ar mums tikrai reikia naujo daikto ar drabužio. Kai tai darome nepagalvoję ir vadovaujamės instinktu vien tam, kad pagerintume savo emocinę būseną, nebelieka ribų. Iš to gimsta dar didesnės problemos: pinigų trūkumas, skolos, savęs kaltinimas ir smerkimas už neprotingą išlaidavimą, taip pat kyla psichikos sutrikimų rizika“, – įvardija psichologė.
Svarbu neignoruoti situacijos
Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė pažymi, kad streso valdymas yra itin svarbus žingsnis koordinuojant ir kasdienius finansus. Negana to, naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad streso dėl finansų kreivė Europoje auga – net 45 proc. žmonių nerimauja dėl išaugusių sąskaitų, mažo pinigų likučio mėnesio pabaigoje bei nedidėjančių atlyginimų.
„Moksliškai įrodyta, kad finansų trūkumas yra siejamas su įvairiomis emocinėmis problemomis, todėl, jei, tarkime, žmogus jaučia itin didelį stresą dėl finansų, o tuo pačiu neapgalvotai juos iššvaisto – gali kilti labai rimtų problemų. Realios situacijos ignoravimas nepadės įveikti nei psichologinių, nei finansinių iššūkių.
Susiduriant su impulsyviu, stresu grįstu išlaidavimu, visų pirma reikėtų kreiptis pagalbos: į šeimą, draugus ar specialistą. Taip pat svarbu sukurti konstruktyvų planą, kaip nuo šiol bus tvarkomasi su emocijomis ir pinigais. Pirmas žingsnis galėtų būti mėnesio išlaidų ir pajamų planas, kuris griežtai draustų be įpareigotų artimųjų leisti lėšas nebūtiniems pirkiniams. Visa tai iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga, tačiau suvokiant viso to vertę bus galima grįžti į situacijos kontroliavimą“, – sako finansų valdymo ekspertė.
Psichoterapijoje naudojamo pratimo pagalba
Psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pataria visų pirma įsigilinti ir pagalvoti, kodėl patiriame stresą, ką galėtume padaryti, kad jo būtų mažiau – taip sau padėsime tvariu būdu. Ji rekomenduoja atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio balansą, visavertę mitybą ir įvairių vitaminų bei mineralų kiekį organizme, hobių išpildymą, taip pat nepamiršti aktyvios fizinės veiklos ir meditacijos pratimų.
„Vienas veiksmingiausių būdų, taip pat taikomų psichoterapijoje, yra savo veiksmų ir emocijų žemėlapio kūrimas. Ramioje erdvėje, patogiausia – namuose, paimkime popieriaus lapą ir užrašykime situaciją, kurioje atidūrėme. Taip pat įvardinkime, ką tuo metu galvojome – mintys gali būti automatiškos ir nesisieti tarpusavyje, bet svarbu užrašyti, kas ateina į galvą. Šalia įvardinkime užplūdusias emocijas ir fizinius kūno jausmus, užrašykime ir tai, koks impulsas tuo metu kyla.
Nors šis būdas yra paprastas ir su psichoterapija nesusidūrę žmonės gali nepatikėti jo veiksmingumu, iš tiesų jis padeda suvokti, kas realiai tuo metu vyksta su mumis ir suteikia galimybę sau padėti neigiamas mintimis pakeičiant alternatyviomis“, – sako psichologė.
Ji paaiškina, kad atlikus pratimą, reikėtų įvardintą mintį pakreipti kita linkme, pridedant žodžius „nors“ ir „bet“. Pavyzdžiui: „Nors mėnesio pabaigoje bus itin sunku finansiškai, bet kai nuoširdžiai paaiškinsiu viską žmonai, ji mane išklausys ir padės surasti sprendimą“. Tokiu būdu negatyvios mintys ir jas sekę veiksmai yra iš pagrindų keičiami į gerokai pozityvesnes mintis, taip padedant pamatyti galimybes sau padėti ir atrasti išeitį iš problemų.
„Ši pratimą reikėtų kartoti tol, kol situacijoje galima jaustis pozityviau. Tai vienas iš greitų būtų sau padėti, tačiau kaip ir šio, taip ir visų kitų pagalbos sau metodų esmė – darbas su savo mintimis ir emocijomis. Su tokiomis ar panašiomis problemomis besikreipiančius klientus visada kviečiu nedelsti ir nelaukti, kol patiriamas stresas peraugs į fizinius simptomus ar psichikos sutrikimus, tokius kaip panikos atakos ar generalizuotas nerimas. Egzistuoja labai daug psichologinės pagalbos galimybių, įskaitant ir pokalbius su specialistu“, – priduria psichologė.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
