Nors apie sukčių metodus specialistai kalba dažnai, tačiau sukčiavimo mastai Lietuvoje sparčiai auga. Kasmet sukčiai iš patiklių gyventojų išvilioja dešimtis milijonų eurų – tam jie pasitelkia ne tik jau įprastais tapusius apgaulės modelius, bet sugalvoja ir naujų.
„Sukčiai greitai reaguoja į tai, kuo domisi ar naudojasi žmonės. Vienas populiariausių internetinio sukčiavimo atvejų, kuriuos stebime paskutiniu metu, susijęs su internetine prekyba įvairiais daiktais, drabužiais, kriptovaliutomis ir investicijomis. Pastarojo meto įvykiai tik įrodo, kad gyventojai net neišėję iš namų gali prarasti didelius pinigus“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Sausio pabaigoje, Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje, senjorė sukčiams atidavė daugiau nei 4 tūkst. eurų. Pas moterį atėję asmenys neva norėjo patikrinti, ar jos turimi pinigai nėra padirbti. Tą pačią dieną nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus.
Sausio viduryje policija sulaukė pranešimo apie vieną didžiausių sukčiavimo atvejų Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus. Iš Vilniaus rajono gyventojos sukčiai išviliojo daugiau nei 164 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, tokios sumos nukentėjusioji neteko per maždaug 7 mėnesių laikotarpį, pinigus išviliojo nepažįstamas asmuo, per internetinę investavimo platformą.
Ir tai tik keli paskutiniai sukčių pasipelnymo atvejai – o tokių pareigūnai kasmet fiksuoja po kelis tūkstančius.
„Turėtume visi suprasti ir įsisąmoninti, kad internete galima ne tik rasti viską, bet ir prarasti. Todėl reikia labai domėtis, ką ir iš ko perkate, kur ir kam skiriate pinigus“, – sako draudimo ekspertė.
Išvilioja keliasdešimt milijonų eurų
Lietuvos policijos departamento duomenimis, praėjusiais metais iš viso dėl sukčiavimo pradėti 3250 ikiteisminiai tyrimai, 2021 m. tokių tyrimų buvo pradėta 2600.
2022 m. sukčiai asmenims pridarė žalos už daugiau nei 20,5 mln. eurų (atitinkamai 2021 m. sukčiai apgaulės būdu pasisavino net 46,3 mln. eurų).
Lietuvos policijos departamentas išskiria labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus:
- Telefoninis sukčiavimas;
- Avansinis sukčiavimas;
- Pirkinių įsigijimas neatsiskaitant už prekę;
- Pinigų išviliojimas prisidengiant investavimo platformomis;
- Pinigų pasisavinimas apsimetus pareigūnu, specialistu.
Policija teigia, kad telefoniniai sukčiai netikėtu skambučiu gvildena jautriausius klausimus. Jie manipuliuoja ir verčia streso apimtus žmones skubėti priimti atsakingus sprendimus.
Dažniausiai sukčiai prisistato autoritetingų institucijų ar įmonių atstovais, tikina, neva pradėtam tyrimui reikalingi papildomi duomenys. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčiai praneša apie neva į eismo įvykį patekusius artimuosius ir prašo pinigų žalos atlyginimui.
Tuo metu avansiniai sukčiai pareikalauja išankstinio prekės apmokėjimo, o sulaukę pinigų pervedimo iš patiklių pirkėjų pašalina visą informaciją apie siūlytą prekę, blokuoja bet kokią galimybę pirkėjui susisiekti.
Atvirkštinį modelį taiko kita sukčių grupė. Dažniausiai pagal internete paskelbtus populiarių prekių skelbimus klientais prisistatantys sukčiai susitaria už prekę sumokėti bankiniu pervedimu ir pateikia pardavėjui suklastotą pavedimo kopiją. Tokiu būdu apgavikas įgauna turtą, o pardavėjas pinigų taip ir nesulaukia.
Daugiau policijos informacijos, kaip sukčiauja neteisėtai pralobti norintys asmenys, skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Mobiliosios grėsmės
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras atkreipia dėmesį (plačiau: https://www.lb.lt/lt/sukciavimas) ir į kitus populiarius sukčiavimo būdus: el. paštu siunčiamus laiškus su įtartinomis nuorodomis, kvietimus aukoti pinigus į netikras labdaros ir aukas renkančių organizacijų sąskaitas, greitai praturtėti kviečiančius ir netikrus „sėkmės istorijų“ straipsnius su įžymiais žmonėmis, raginančius investuoti.
Abejojančius informacijos patikimumu, Lietuvos bankas ragina plačiau pasidomėti apie įmonę arba asmenį internetinės naršyklės pagalba, patikrinti, ar toks finansinių paslaugų teikėjas turi teisę teikti tokias paslaugas Lietuvoje Lietuvos banko interneto svetainėje (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai) arba pasikonsultuoti su savo mokėjimo paslaugų tiekėju.
Visgi, jei sukčiams išdegė jų planas, Lietuvos bankas ragina nedelsiant kreiptis į savo banką arba mokėjimo paslaugų įstaigą bei policiją. Taip pat derėtų informuoti Lietuvos banką, kuris turi galimybę blokuoti neteisėtas finansines paslaugas teikiančias svetaines.
BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė A. Baranauskaitė pažymi, kad dauguma gyventojų paslaugomis linkę naudotis per mobiliuosius įrenginius.
„Kalbame ne tik apie bankus, bet ir prekių ar maisto užsisakymą, naujienų skaitymą. Kadangi per parą žmogus atlieka daugybę funkcijų savo mobiliaisiais įrenginiais, todėl svarbu užtikrinti, kad įrenginyje būtų galiojanti antivirusinė programa. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis mokėjimo paslaugų programėlėmis. Prieš paspaudžiant bet kokią gautą nuorodą, įsitikinti, ar ji nėra apgaulingą, o PIN ir kitų kodų nederėtų suvedinėti įtarimą keliančiose svetainėse“, – esminiais patarimais dalijasi draudimo ekspertė.
Šis tekstas parengtas įgyvendinant Europos Komisijos programos Erasmus+ lėšomis finansuojamą suaugusiųjų švietimo projektą #FLIGHT: Financial Literacy for Investment, Growth, Help and Teamwork. Projekto koordinatorius – NVO VERSLI MAMA. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais iš Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos.
