Inovacinių čekių skirta finansine parama yra pasinaudojusi versli mama Rūta Vitkevičienė – jos vadovaujama leidybos įmonė už šiuos pinigus sukūrė mokomojo žaidimo „Raidelių namai“ demoversiją.
Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pagal šiemet paskelbtą 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) priemonės „Inovaciniai čekiai“ kvietimą gavo 442 paraiškas. Bendra inovacinių čekių projektų vertė siekia daugiau kaip 2 mln. eurų, o prašoma finansuoti suma sudaro 1,4 mln. eurų.
Prognozuojama, kad Lietuvos įmonės, pasinaudojusios priemonės „Inovaciniai čekiai“ teikiamomis galimybėmis, kitų metų pradžioje vidaus ar net užsienio rinkoms pasiūlys nemažai inovacijų, naujų produktų, technologijų ir paslaugų. Tokią paramą anksčiau yra gavusi ir versli mama Rūta Vitkevičienė, kurios vadovaujama leidykla „Geradariai“ kartu su KTU mokslininkais sukūrė pirmąjį Lietuvoje raidelių žaidimą neprigirdintiems ir kurtiems vaikams, skirtą išmaniesiems įrenginiams.
„Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos – sritis, kuriai skiriama daug dėmesio ir investicijų, siekiant proveržio Lietuvoje. Džiugu, kad susidomėjimas priemone „Inovaciniai čekiai“ labai didelis: apie pusė tūkstančio įmonių ketina vykdyti bendrus projektus su mokslo įstaigomis. Tai rodo, kad Lietuvos verslas nori ir gali investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas ir skiria vis daugiau dėmesio partnerystei su mokslo ir studijų institucijomis. Be to, priemonė „Inovaciniai čekiai“ padeda komercinti mokslo pasiekimus ir pritaikyti juos versle“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Naujoves daugiausia planuoja kurti didžiųjų Lietuvos miestų verslo atstovai: daugiausia naujų projektų idėjų pateikė Vilniaus (177 paraiškos) ir Kauno (164 paraiškos) įmonės. Mažiau aktyvūs Klaipėdos (11 paraiškų) ir Panevėžio (9 paraiškos) verslininkai. Iš viso paraiškas pateikė 41 Lietuvos įmonė.
Lietuvos įmonės naujoves kurs bendradarbiaudamos su mokslo įstaigomis, kurių siūlomos paslaugos buvo suskirstytos pagal šešias prioritetines sumaniosios specializacijos kryptis. Pagal prioritetinę kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ gautos 186 paraiškos, o projektų vertė sudaro 596 tūkst. eurų. Pagal prioritetinę kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ gautos 87 paraiškos, projektų vertė sudaro 259 tūkst. eurų; „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ – 58 paraiškos, projektų vertė – 182 tūkst. eurų; „Energetika ir tvari aplinka“ – 43 paraiškos, projektų vertė – 141 tūkst. eurų; „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ – 41 paraiška, projektų vertė – 131 tūkst. eurų; „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ – 24 paraiškos, projektų vertė – 79 tūkst. eurų. Dar trijų projektų, kurių vertė siekia apie 6,7 tūkst. eurų, paraiškos bus tikslinamos, siekiant nustatyti jų atitiktį vienai iš prioritetinių sumaniosios specializacijos krypčių.
Iš paskelbto daugiau kaip 2 500 paslaugų sąrašo populiariausios šios paslaugos: Lietuvos verslo kolegijos siūloma paslauga „Įmonės inovacinės veiklos skatinimas keičiant organizacijos verslo modelį naudojant pažangias vadybos metodikas“, Kauno kolegijos paslauga „Įmonės vertės grandinės keitimas panaudojant pažangias technologijas siekiant tvaraus proveržio rinkoje“ ir Aleksandro Stulginskio universiteto paslauga „Netradicinių augalinių žaliavų paieška naujų maisto produktų kūrimui“.
Projektų vertinimo procedūros truks iki š. m. birželio 16 dienos. Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio bus skiriama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms ir sumaniosios specializacijos prioritetams.
Inovacinis čekis – tai nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentas, nustatyta tvarka išduodamas įmonėms ir skirtas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti.
