Gyvenime anksčiau ar vėliau tenka priimti atsakingus sprendimus, kurių nemaža dalis yra susijusi su finansais. Nuo šių sprendimų gali priklausyti asmens ir jo šeimos gerovė bei finansinis stabilumas, todėl jie turi būti gerai apgalvoti. „General Financing banko“ iniciatyva praėjusių metų lapkritį bendrovės „Synthesis Consulting Group“ atliktos internetinės apklausos duomenys atskleidė, kad daugiau nei penktadalis (22 proc.) lietuvių sprendimą dėl paskolos linkę priimti patys, su niekuo nesitarę. Psichologai akcentuoja, kad nors savarankiškas sprendimų priėmimas yra sveikintinas žmogaus bruožas, gebėjimas klausti ir tartis sudėtingesniais klausimais gali padėti išvengti klaidingų ir neapgalvotų pasirinkimų.
Reikėtų vengti spontaniškų sprendimų
Apklausos duomenys rodo, kad imdami vartojimo paskolas automobiliui, būsto remontui, didesniems pirkiniams ar kitoms reikmėms gyventojai yra labiausiai linkę tartis su savo šeimos nariais. Turėję galimybę rinktis kelis tinkamiausius variantus maždaug pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų nurodė patarimų ieškantys artimųjų gretose. 39 proc. respondentų taip pat tariasi su paskolas išduodančios įstaigos darbuotojais, o dar 22 proc. – su asmeniniais finansų konsultantais.
„Natūralu, kad prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus ar planuojant didesnius pirkinius, norima su kuo nors pasitarti. Tai leidžia išvengti spontaniškų sprendimų bei įsivertinti savo galimybes paskolą gražinti. Ne veltui, pagal esamą reglamentavimą, paraiškų vartojimo paskolai negalima teikti naktį – nuo 22 val. iki 7 val. Tokiu metu paskola, tikėtina, būtų imama spontaniškai ir gerai neapgalvojus šio sprendimo įtakos asmeniniams ar šeimos finansams“, – sako „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.
Rizikingų paraiškų skaičius išauga metų pabaigoje
Anot jo, galimai spontaniškai imamų paskolų padaugėja metų pabaigoje, artėjant didžiosioms metų šventėms. Vertinant paraišką vartojimo paskolai, atliekamas kliento kreditingumo vertinimas, kurio metu, pagal įvairius kriterijus yra įvertinama asmens galimybė paskolą gauti ir ją grąžinti.
„Paskutinį praėjusių metų mėnesį teigiamų kreditingumo įvertinimų procentas sumažėjo, nes išaugo klientų, kurių pajamos buvo nestabilios ar per mažos, jis ar ji turėjo neapmokėtų įsiskolinimų arba turimi finansiniai įsipareigojimai buvo per dideli, skaičius. Taip pat šiuo laikotarpiu padidėjo ir paraiškų gauti paskolą mažai sumai grynaisiais, o šią tendenciją galima sieti su netikėtai atsiradusiomis, neplanuotomis išlaidomis“, – pastebi E. Palionis.
E. Palionio teigimu, siekiant klientams padėti tinkamai įsivertinti savo galimybes ir išvengti spontaniškų sprendimų, bankas visais atvejais suteikia reikiamas konsultacijas ir atsako į rūpimus klausimus. Juos gyventojai gali užduoti ne tik gyvai atvykę į banko padalinius, bet ir paskambinę telefonu ar internetiniame banko puslapyje esančia pokalbių programėle.
Eimantas Palionis
Patarimų svarbu ieškoti nesikratant atsakomybės
Psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad priimant svarbius sprendimus reikia mokėti išklausyti daugiau patirties ar žinių turinčių žmonių patarimus, esant reikalui ieškoti pagalbos, tačiau kartu neperkelti visos atsakomybės aplinkiniams ir gebėti savarankiškai imtis veiksmų.
„Yra žmonių, kurie nenori ar nemoka kreiptis į kitus patarimo, todėl visus sprendimus siekia priimti patys. Toks žmogus gali labai nepasitikėti aplinkiniais, o tai dažnai lemia anksčiau turėtos skaudžios patirtys ar dar vaikystėje susiformavę įsitikinimai. Taip pat gali būti, kad tokio žmogaus savivertė ar pasitikėjimas savimi yra žemi, todėl jis nori visiems įrodyti galintis apsieiti be kitų pagalbos. Ir priešingai – nenoras kreiptis patarimo gali būti nulemtas įsitikinimo, kad tai pernelyg apsunkins aplinkinius, sukels jiems problemų“, – sako U. Juodytė.
Visgi, psichologės teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus vengia bet kokius, net ir mažiau reikšmingus sprendimus priimti prieš tai su kuo nors nepasitaręs. Tokie asmenys dažnai būna linkę į perfekcionizmą ir bijo suklysti. Viena iš tokio elgesio priežasčių taip pat gali būti ir svyruojantis pasitikėjimas savimi.
„Svarbu įsivertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir joje priimamo sprendimo mastą. Visiškai natūralu, kad žmogus patarimo ir pagalbos siekia klausimuose, susijusiuose su finansais, sveikata ar karjera – srityse turinčiose reikšmingą įtaką gyvenime. Visgi, pasitaiko ir atvejų, kai nerimui ir neryžtingumui sprendimus priimti pačiam objektyvių priežasčių nėra. Tokiu atveju dažnai reikia ne tiek papildomų patarimų, o paprasčiausiai artimųjų palaikymo“, – sako U. Juodytė.
Finansų įstaigoms klientų pasitikėjimą reikia užsitarnauti
Anot U. Juodytės, tai, kad priimdami finansinius sprendimus žmonės dažniau tariasi su artimaisiais, o ne profesionalais, neturėtų labai stebinti.
„Gyventojai patarimų pirmiausiai kreipiasi į tuos, kuriais labiausiai pasitiki, o jais dažniausiai yra būtent šeimos nariai ar artimi draugai. Tuo metu su finansų konsultantais ar bankų darbuotojais paprastai nėra palaikomas ilgalaikis ryšys, todėl ir pasitikėjimas jais yra mažesnis, nors konkrečioje srityje jie ir turi daugiau žinių“, – pastebi psichologė.
Dėl to, psichologės teigimu, finansų įstaigoms svarbu su savo klientais puoselėti tvirtus ilgalaikius santykius, užsitarnauti jų pasitikėjimą nuosekliomis pastangomis.
„General Financing banko“ iniciatyva internetinė gyventojų apklausa atlikta praėjusių metų lapkritį. Jos metu apklausta 500 paskolas (išskyrus būsto) per paskutinius 6 mėnesius ėmusių ar per artimiausius 3 mėnesius tai daryti planuojančių Lietuvos gyventojų.
Iliustracijos pranešimo spaudai organizatorių.
