Vieno atsitiktinio pokalbio metu Ritos paklausė, ar ji nežinanti, kur būtų galima mokytis pramoginių šokių. Nuo to ir prasidėjo jaunos mamos verslas, skaičiuojantis jau ketvirtąjį sezoną.
Taigi, kiek vertas vienas vienintelis klausimas? Jei užduotas tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamam žmogui, jis, pasirodo, gali tapti naujo verslo pradžia!
Paprašyta save apibūdinti, šio straipsnio herojė Rita Karklelytė nustebina subtiliu moters gyvenimo esmės pajautimu: pirmiausia ji – 3 metukų dukrytės mama, paskui – šeimininkė, o galiausiai – jau ketvirtą sezoną savo mėgiamą veiklą vykdanti šokių mokytoja. Šokti Rita pradėjo būdama 5-erių ir šiam menui atidavė devynerius metus. Vėliau gyvenimas atvedė į personalo sritį, tad profesionaliems žingsneliams ant parketo, regis, nebeliko vietos. „Tačiau visada jausdavau, kad noriu gyvesnio bendravimo su žmonėmis. Negalėjau visą dieną sėdėti prie darbo stalo, žiūrėti į popierius ir vaidinti, kad tai patinka. Ilgą laiką save apgaudinėjau, bet ką galėčiau tiksliai daryti – nežinojau“, – daugeliui verslių mamų iki skausmo pažįstamą istoriją dėsto Rita.
Lemtingasis pokalbis
Anot Ritos, galima sakyti, kad ankstesnį jos suvokimą apie darbą aukštyn kojom apvertė dukrelės gimimas. Būtent tada ji vis dažniau pradėjo galvoti apie tai, kaip ir ką galėtų daryti, neatimdama dėmesio iš vaiko. Ir štai, vieno atsitiktinio pokalbio metu Ritos paklausė, ar ji nežinanti, kur būtų galima mokytis pramoginių šokių. „Supratau gavusi atsakymą į visus kamavusius klausimus: juk aš pati tiek metų šokau! Nesiryžau siūlyti savo paslaugų, bet pokalbis išsirutuliojo, ir po mėnesio aš jau vedžiau pramoginių šokių pamokas suaugusiesiems“, – lemtingąjį pokalbį prisimena pašnekovė.
Verslo pradžia susiklostė sklandžiai: Rita sako supratusi, kad ne tik pati geba šokti, be ir gali mokyti šokio kitus. Be to, anot Ritos, paaiškėjo, kad žmonėms patinka jos mokymo stilius. „Savo pamokų metu akcentuoju jausmą, o ne žingsnelių skaičiavimą, kuris savaime vyksta, ir pasakoju apie tam tikro šokio esmę, ką jis reiškia, ką jo metu žmogus turėti jausti ir skleisti. Šokis be jausmo – tai tik technika, todėl emocijos ir šokio prasmės suvokimas yra užvis svarbiausia“, – aiškina šokio mokytoja. (Labai panašiais žodžiais apie šokį kalba ir šių dienų lietuviškojo baleto legenda Eglė Špokaitė; argi tai tik sutapimas? Man dingojasi, kad veikiau Ritos talento įrodymas! – aut. past.)
Pradėjus vesti pramoginių šokių pamokas poroms, Rita susidūrė su tradicine problema: dauguma skambinusių merginų neturėjo partnerių. Tada versliai mamai šovė kita idėja – ji sumanė vesti ir solo latino pamokas moterims bei merginoms, neturinčioms partnerių. Į solo latino pamokas susirinkus šokių grupelei, Rita sako pajutusi, kad dirbti sekasi taip pat gerai, todėl užsiėmimus ryžosi pagyvinti lankančių moterų ir merginų gimtadienių šventimu. „Juk kiekvienam žmogui malonu gauti dėmesio, gėlių ir jaustis išskirtiniam“, – paaiškina.
Idėjų sūkurys
Tuo Ritos idėjos nesibaigė: laikui bėgant moteris pradėjo kurti vestuvinius šokius ir siūlyti žmonėms individualias repeticijas, kurių metu kiekviena nauja pora būdavo apdovanota nauju, konkrečiai tik jai skirtu šokiu su jos mėgiama muzika. Pasak herojės, jos individualių šokių mokymas ypatingas trim požiūriais: šokti išmokoma greitai, kaskart sukuriamas vis naujas, tik konkrečiai porai skirtas ir ją atspindintis šokis, o besimokantieji atpalaiduojami nuoširdžiu bendravimu, kuris padeda jiems lengviau atsiskleisti ir parodyti savo galimybes.
„Netrukus vėl aplankė idėja – solo latino mergvakaris, – toliau maloniai stebina smulkutė, iš pažiūros trapi ir pažeidžiama Rita. – Pradėjau organizuoti mergvakario vakarėlius, kurių metu merginos turi galimybę aistringai pašokti Lotynų Amerikos šokių ritmu, gauti fotografo paslaugas, o mergvakario kaltininkė – pasinaudoti profesionalios vizažistės makiažo paslauga. Žinoma, laukia ir malonios dovanėlės bei vaišės“.
Šiuo metu startuoja ketvirtasis Ritos kaip šokių mokytojos sezonas. Didžiausias jo metu planuojamas nuveikti darbas – praplėsti savo veiklos erdves: dalyvauti šventėse ir renginiuose, kuriuose galėtų pamokyti susirinkusiuosius šokių. „Naujų idėjų ir norų, kaip visada, turiu. Taigi, esu ta, kuri daro tai, ką mėgsta, todėl gali jaustis moterimi“, – grakščiu reveransu atsisveikina Rita.
