Lietuvos aklųjų biblioteka ir daugiavaikės mamos Jurgitos Pocienės įkurtas Dyslexia centras spalio 5–11 dienomis kviečia jungtis prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ ir atkreipti dėmesį į tūkstančius Lietuvos vaikų, turinčių skaitymo sutrikimą. Prisidėti galite ir jūs, spalio 5–11 dienomis „persidažydami“ logotipą raudonai, organizuodami raudonos aprangos dienas, nušviesdami pastatą raudona spalva, fotografuodami ir viešindami iniciatyvą su grotažyme #GoRedForDyslexia.
Tiesiogiai su dukters disleksijos problema susidūrusi Jurgita Pocienė netruko įsitikinti, kad Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią tokiems vaikams būtų specialiai pritaikoma mokymosi medžiaga, o paprasti mokytojai neturi kompetencijų ir nemoka šiems vaikams padėti.
Po Lietuvos aklųjų bibliotekos stogu besiglaudžiantis „Dyslexia centras“ – dislektikę dukrą auginančios daugiavaikės mamos kūrinys. Sužinojusi, kad, asociacijos „Dyslexia International“ duomenimis, pasaulyje skaitymo sutrikimų turi iki 10 proc. žmonių, Jurgita netruko sumoti, jog su tokiais pat sunkumais susiduriančių vaikų turėtų būti ir daugiau.
„Kai dukra buvo pirmokė, per daug nesureikšminome, kad jai nepavyksta išmokti sklandžiai skaityti. Tačiau antroje klasėje prie pamokų vakarais sėdėdavome po 4–5 valandas. Tai vaikui sukeldavo galvos skausmą tiesiogine to žodžio prasme, išmušdavo raudonis. Dukra sakydavo, jog blogai mato, todėl negali perskaityti. Net kreipėmės į okulistą, kad patikrintų regėjimą. Išvada mus nustebino – ji matė tobulai“, – sunkumus ir nežinią ieškant tikrosios dukrą kamuojančio sutrikimo priežasties prisimena šešių vaikų mama.
Nepaisant to, kad sveikatos sutrikimų nebuvo rasta, mergaitė ir toliau nesugebėjo perskaityti žodžių. Tikrąją priežastį pavyko sužinoti tik po konsultacijų Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje (PPT) – jos specialistai Jurgitai patvirtino, kad dukra turi disleksiją.
Tiesiogiai su disleksijos problema susidūrusi Jurgita netruko įsitikinti, kad Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią tokiems vaikams būtų specialiai pritaikoma mokymosi medžiaga, o paprasti mokytojai neturi kompetencijų ir nemoka šiems vaikams padėti. Jurgita skausmingai suprato, kad aklas reikalavimas pasiekti rezultatą šiems vaikams neveikia – reikalinga speciali metodika, o jos Lietuvoje nėra.
Atkakli mama nenuleido rankų – prieš beveik metus ėmė aplink save telkti specialistus ir panašaus likimo vaikus auginančias šeimas. Rezultatas – lapkričio 14-ąją pirmąjį gimtadienį švęsiantis privatus disleksijos centras. Čia mokymosi sunkumų turintiems vaikams padedama nustatyti sutrikimą, teikiama tęstinė logopedo, psichologo ir konsultacinė pagalba.
Logopedė Ana Leonovič atkreipia dėmesį, kad vaikas, turintis disleksiją, nuolat patiria stresą ir patyčias, o tai stipriai žeidžia jo savivertę.
„Mūsų centras yra ta vieta, kurioje tėvai gauna maksimaliai žinių, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir, nepaisant turimo skaitymo sutrikimo, būtų tiesiog laimingas vaikas“, – sako pirmojo tokio centro šalyje įkūrėja, artėjant pasaulinei disleksijos iniciatyvai #GoRedForDyslexia besipuošianti tik raudonais apdarais.
Pirmieji ženklai išryškėja dar iki mokyklos
Pasak logopedės Anos Leonovič, disleksija žmogų lydi visą gyvenimą, todėl svarbu padėti išmokti su ja susigyventi dar vaikystėje. Laiku neaptikus disleksijos, gali atsirasti neigiamas pėdsakas visoje tolesnėje vaiko ugdymo veikloje.
„Paprastai disleksija išryškėja, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriant su reikalavimais, kurių vaikas negali įvykdyti, atsiranda lėtinė stresinė situacija, kuri paveikia jo savivertę. Deja, dažnai kaip viso to priežastį tėvai ir mokytojai klaidingai nurodo vaiko tingumą, jo asmenybės bruožus ir „hiperaktyvumą“, – teigia logopedė.
Specialistės teigimu, skaitymo sutrikimą taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sutrikimai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sutrikimai). Dėl šių priežasčių mokytojai turėtų būti apmokyti kaip atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymo metodus, informuoti ir nukreipti tėvus pas logopedą ar kitą specialistą.
Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, atkartoti ritmą. Būtent darželyje į sūnaus Žilvino sunkumus atkreipė dėmesį ir mama Edita.
„Patvirtinimą, kad turime disleksiją, gavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), bet įtarimų atsirado dar darželyje, lankantis pas logopedę dėl neaiškios vaiko kalbos. Tada pirmąkart išgirdau, kad yra toks dalykas – disleksija. Priešmokyklinėje grupėje vaikas niekaip negalėdavo įsiminti raidžių visus metus. Apie skaitymą net kalbos būti negalėjo. Raides pilnai išmoko tik 2-oje klasėje“, – pasakoja Edita.
Editos teigimu, sūnus patirdavo daug streso dėl komentarų iš mokytojų ir net artimųjų, kad „mažai stengiasi“ ir „reikia tiesiog ilgiau prie knygų pasėdėt“. Deja, panašių replikų susilaukia didelė dalis vaikų, kuriems pasireiškia disleksija.
Kad disleksija nėra nuosprendis, Edita įsitikino sūnui pradėjus lankytis Jurgitos įkurtame Dyslexia centre. Pasak jos, nors Žilvino silpnoji pusė – skaitymas, tačiau jis puikiai konstruoja, turi lakią vaizduotę ir begalę neįtikėtinų idėjų. Visa tai gerokai kompensuoja skaitymo sunkumus.
„Stebėtina, kad Žilvinas mokykloje negali per pamokas įsiminti angliškų žodžių ar įvairių taisyklių, tačiau vaizdo įrašų ir animacijos pagalba išmoko neblogai susikalbėti rusiškai, ėmė domėtis Antrojo pasaulinio karo istorija ir dar daugybe dalykų. Džiaugiamės, kad vaikas neužsidaro savyje ir tęsia domėjimąsi pasauliu JAM prieinamu būdu“, – kalba mama.
Kaip atpažinti disleksiją
Susipažinus su galimais požymiais, nevertėtų nustatinėti diagnozę savarankiškai – tikėtina, kad net disleksijos neturintys žmonės vieną kitą požymį galėtų pritaikyti sau. Užtikrintai disleksijos diagnozę gali nustatyti tik specialistai. Pasireiškus keliems iš žemiau išvardintų požymių, patartina ieškoti pagalbos:
Sūnaus Žilvino sunkumus įsidėmint raides mama Edita pastebėjo dar darželyje. Nors skaitymas – Žilvino silpnoji pusė, jis puikiai konstruoja, turi lakią vaizduotę ir begalę neįtikėtinų idėjų.
- lėtas skaitymo tempas;
- skaitydamas vaikas vietomis keičia skiemenis, spėlioja;
- painioja panašias raides;
- daro daug klaidų rašydamas, painiai jungia raides, būna sunku perkoduoti garsus į raides;
- sunku suprasti perskaitytą tekstą ir jį atpasakoti;
- pakitęs erdvinis suvokimas;
- sunku suprasti laiko („anksčiau – vėliau“, „vakar – rytoj“), metų laikų sąvokas, jų seką;
- skaitymo ir rašymo įgūdžiai įsisavinami nuo bendraamžių atsiliekant mažiausiai 2 metais.
Liūdniausia, kad vaikas, turintis disleksiją, nuolat patiria stresą ir patyčias, o tai stipriai žeidžia jo savivertę. Logopedė A. Leonovič išskiria vieną pagrindinę priežastį – pagrindinis vaikų patiriamo streso šaltinis vis dar yra tėvai.
„Pirmiausia tėvai turi „susidraugauti“ su disleksija, siūlyti skaityti tai, kas yra įdomu vaikui, o privalomą literatūrą skaityti kartu. Aiškinti pamokas remiantis vaizdine medžiaga, patiems būti ramiems ir daugiau bendrauti su vaiku, nei iš jo reikalauti“, – teigia specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad švietimo pagrindas vis dar tebėra tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams sunkiai įveikiami. Vieną iš sprendimo būdų siūlo Lietuvos aklųjų biblioteka, leidžianti garsines ne tik grožinės ar akademinės, bet privalomosios mokyklinės literatūros kūrinių versijas.
„Vis daugiau disleksiją turinčių vaikų ir jų tėvų atranda virtualią biblioteką ELVIS, kurioje saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų garsinių knygų, – sako bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Užuot patyrę stresą skaitydami, disleksiją turintys vaikai gali klausytis profesionalių diktorių įgarsintų leidinių. Labai svarbu tiek mokytojams, tiek tėvams padėti atrasti garsines knygas – tai gali įnešti esminį pokytį į visą ugdymo procesą.“
Iniciatyva #GoRedForDyslexia
#GoRedForDyslexia yra iniciatyva, prasidėjusi 2015 m. Australijoje ir jau tradiciškai visame pasaulyje rengiama kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę. Iniciatyvos tikslas – „nuginkluoti“ raudoną spalvą, išryškinančią klaidas mokykloje, skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus, domėtis ir priimti teisingus spendimus vaikų lavinimo procese.
Lietuvos aklųjų biblioteka ir Dyslexia centras kviečia atsakingas švietimo institucijas, mokyklų bendruomenes spalio 5–11 dienomis „persidažyti“ logotipą raudonai, organizuoti raudonos aprangos dienas, nušviesti pastatą raudona spalva, forografuoti ir viešinti su grotažyme #GoRedForDyslexia.
Palaikymą akcijai galima išreikšti ir socialiniame tinkle Facebook ant įstaigos ar savo asmeninio profilio nuotraukos užsidėjus #GoRedForDyslexia rėmelį.
O vienas iš išradingesnių būdų „nuginkluoti“ raudoną spalvą – leisti mokiniams diktantus šią savaitę rašyti raudonais rašikliais.
Iliustracijos iš portalo VERSLI MAMA ir pašnekovų asmeninių archyvų.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Talentingasis tinginys, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną (disleksija paliečia kas 10-ą)
