Visuotinio karantino metu visi judame mažiau – riboja ne tik namų sienos, bet ir nerekomenduojamas aktyvumas lauke, uždarytos sporto salės, baseinai. Tačiau ilgai sėdint vien tik retkarčiais ištiesti ir pajudinti kojų neužtenka. Specialistai perspėja, kad nesiėmus prevencijos, sutrikusi kojų venų kraujotaka gali lemti ne vien tik per odą persišviečiantį mėlyną „tinklą“, bet ir sveikatos problemas.
Vaistininkė Inga Pociulienė ragina susirūpinti, jei jaučiamas sunkumas kojose, vakare jos tinsta ir neįprastai skauda.
„Išsiplėtę kapiliarai ir venos signalizuoja apie sutrikusią kojų kraujotaką – venų varikozę. Dažnai manoma, kad tai tik estetinė problema, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl blogiausia, kai venų varikozė yra užleidžiama“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.
Pasak jos, kartą į vaistinę užėjusi pacientė pasakojo, kad iš pradžių atsirado sunkumas kojose. Po darbo dienos jos imdavo tinti ir neįprastai skaudėti. Vėliau pradėjo ryškėti smulkūs kapiliarai. Vaistininkės nuomone, jau tada moteriai reikėjo kreiptis į gydytoją. „Tačiau dažniausiai į tokius „mažmožius“ nekreipiama dėmesio. Moteris susirūpino tik tuomet, kai liga pasiekė piką – išryškėjo stambiųjų kraujagyslių mazgai“, – liūdnai pasibaigusį atvejį prisimena specialistė.
Kodėl vieni žmonės serga, o kiti – ne
Kojų tinimas ir skausmai, mėšlungio priepuoliai, išryškėję stambiųjų kraujagyslių mazgai, ant kojų atsiradusios tamsios dėmės, besilupanti sausa oda – populiariausi simptomai, signalizuojantys apie galimą varikozę.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 proc. pasaulio gyventojų. Ji dažniau kamuoja moteris. Dėl to kalti hormonų svyravimai, kuriuos sukelia geriamieji kontraceptikai, brendimas, nėštumas, menopauzė.
„Be abejo, didelę įtaką daro ir paveldimumas – jei sirgo jūsų mama, greičiausiai ši liga gali pasireikšti ir jums. Ilgas stovimas ar sėdimas darbas, rūkymas, antsvoris, aukštakulnių dažnas avėjimas, operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos, padidėjęs gliukozės ar cholesterolio kiekis kraujyje taip pat daro įtaką varikozės išsivystymui“, – sako I. Pociulienė.
Kas griebiasi lazerių ir tablečių, o kas – sportuoja
Kai sutrinka kojų kraujotaka, pasak pašnekovės, kyla reali grėsmė sveikatai, nes gali išsivystyti giliųjų venų trombozė, atsiverti trofinės opos. Tai, kaip aiškina I. Pociulienė, yra paskutinė varikozės stadija, kai gali susidaryti ir plisti infekcija, kuri sunkiais atvejais baigiasi sepsiu ir net mirtimi.
„Taip pat labai pavojinga, dėl išsiplėtusių kojų venų galinti atsirasti liga yra tromboflebitas. Tai paviršinių venų uždegimas, kuris kyla tuomet, kai venose susidaro trombai. Trombai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių arterijos tromboemboliją“, – išplatintame pranešime spaudai apie rizikas įspėja vaistininkė.
Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams nereiktų skubėti griebtis lazerio ar kitų intervencijų. Vertėtų pradėti nuo paprastesnių prevencinių priemonių, pavyzdžiui, gerinti kojų kraujo apytaką.
„Tam puikiai tinka ginkmedžio preparatai ir vynmedžio lapų ekstraktas. Padeda ir nereceptinių vaistinių preparatų su flavanoidais, diosminu, hespiridinu, rutozidu vartojimas“, – vardija specialistė.
Tačiau kaip dažnai ir ilgai vartoti papildus, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes ilgesnį laiką vartojant didelę dozę, gali atsirasti nepageidaujamas šalutinis poveikis: pavyzdžiui, gastritas, pilvo ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, miego sutrikimai.
Be to, vartojant daugiau nei dvejus skirtingus vaistus, svarbu pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą. Pavyzdžiui, kraujotaką gerinantys ginkmedžio preparatai sąveikauja su sintetiniais vaistais. Ypač atsargiai reikėtų vartoti vaistus, skirtus kraujui skystinti, nes jie padidina kraujavimo tikimybę. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į vaistų nuo epilepsijos vartojimą.
Pagerinti kojų venų kraujotaką galima ir fiziniais pratimais, probleminių vietų masažavimu. Turinčioms problemų dėl kojų venų reikėtų vengti aukštakulnių, mūvėti kompresines kojines.
Tačiau, portalo VERSLI MAMA nuomone, pats geriausias vaistas nuo kojų venų išsiplėtimo yra kojų stiprinimas sportuojant ir vaikščiojant.
Būtent tuo rūpinasi bandomasis sveikatinamojo fizinio aktyvumo projektas moterims Geros nuotaikos programa, net ir apriboto judėjimo sąlygomis vykstantis pilotinėse Kazlų Rūdos bei Visagino savivaldybėse.
Minibatutų treniruotės – karantino sąlygomis
Kartu su kovo mėnesiu baigėsi ir pirmasis Geros nuotaikos programos treniruočių ciklas. Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse gyvenančios moterys du kartus per savaitę lankė minibatutų treniruotes ir kasdien stengėsi nueiti kuo daugiau žingsnių. Vienoms sekėsi prasčiau, kitos be vargo nužingsniuodavo gerokai daugiau nei rekomenduojami 10 000, kol sveikatinamojo fizinio aktyvumo veiklų nepradėjo stabdyti griežti karantino apribojimai. Jiems įsigaliojus, teko atšaukti ir grupines minibatutų treniruotes, nors iki planuojamo I ciklo veiklų pabaigos dar buvo likusi kiek daugiau negu savaitė.
Suskaičiavus pirmuosius projekto rezultatus, pasidžiaugti yra kuo: Visagine surinktos 2, Kazlų Rūdos Jūrės miestelyje – 3 moterų grupės, kurioms pravesta beveik 100 treniruočių, nužingsniuota apie 20 mln. žingsnių ir atrastas judėjimo teikiamas džiaugsmas. Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius Geros nuotaikos programoje sportavo 57 moterys; visoms joms išduoti dalyvavimą patvirtinantys sertifikatai.
Balandžio 6-ąją į antrąjį sveikatinamojo fizinio aktyvumo veiklų ciklą rinksis jau naujos moterų ir vaikų grupės. Šį kartą jos sportuos nuotoliniu būdu – Sporto rėmimo fondo lėšomis įsigyti 20 minibatutų dalyvėms bus išdalinti į namus.
Pasak projekto vadovės Skaidrės Vainikauskaitės-Tomaševičienės, į antrąjį treniruočių ciklą nuspręsta kviesti kuo daugiau gausių šeimų, kad treniruotės sulauktų didesnio dalyvių būrio. Planuojama, kad kiekviename namų ūkyje sportuos vidutiniškai 3 asmenys, taigi treniruotės kaip ir anksčiau vyks 2–3 pamainomis.
„Ko gero, pirma pasportuos mamos, o įkandin jų ant minibatutų pamainomis lips vaikai. Viliuosi, kad dabar, kai mokymasis vyksta nuotoliniu būdu, kai nebėra įprastų kūno kultūros pamokų, sporto būrelių, kai darželinukai ar mokyklinio amžiaus vaikai nebeturi galimybės išsišėlti lauke, Geros nuotaikos programa taps puikia galimybe neaptingti ir palaikyti fizinį aktyvumą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“, – sako projekto vadovė.
Projekto komanda jau sutarė, kad treniruotės bus vedamos naudojantis konferencijų programa ZOOM. Ją išbandžiusi vykdančioji trenerė Donata Raižytė bandomaisiais rezultatais patenkinta: ryšys stabilus, garsas girdimas realiuoju laiku. Pirmąjį balandžio savaitgalį numatomas galutinis testavimas parodys, ar visų projekto dalyvių įranga veikia patikimai, kad projekto IT koordinatorius Povilas Goberis iškilusius trukdžius suspėtų pašalinti iki prasidedant pirmosioms treniruotėms.
Geros nuotaikos programos komanda (iš kairės): projekto koordinatorė Visagine Airida Drus, projekto koordinatorė Kazlų Rūdoje Judita Simonavičienė, motyvacinės sistemos koordinatorė Loreta Majauskienė, IT koordinatorius Povilas Goberis, medicinos konsultantas Simonas Utkus ir vykdančioji trenerė Donata Raižytė.
Visą informaciją apie projekto eigą sekite feisbuko paskyroje Geros nuotaikos programa
Bandomasis sveikatinamojo fizinio aktyvumo projektas moterims Geros nuotaikos programa vyksta pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse. Jo metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.
Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.
