Praėjusiais metais mūsų šalies gyventojai jautėsi kaip niekad gerai ir su viltimi žvelgė į ateitį, rodo Žmogaus studijų centro jau 12 metų stebima Lietuvos emocinė būsena. Tikimės, kad Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse 2020-aisiais vykstanti bandomoji Geros nuotaikos programa ją dar labiau pagerins.
Kaip skelbiama išplatintoje informacijoje, tuo, kad yra Lietuvos piliečiai, didžiuojasi net 85,3 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2008 m.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 2019 m. laimingais arba labai laimingais save vadino net 72,7 procento gyventojų. Tai aukščiausias vertinimas nuo 2008 m. (3 proc. geresnis nei prieš metus). Primintina, kad 2010–2011 m. šios srities rodikliai buvo nukritę iki rekordinės žemumos.
Emocinė būsena pakilo iš duobės
Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas pažymi, kad per kelerius metus išryškėję teigiami esminių psichologinio klimato rodiklių pokyčiai rodo, jog Lietuva išbrido iš emocinės duobės.
Teigiamą gyvenimo kokybės vertinimą iliustruoja ir ryškiai sumažėjęs ketinančiųjų emigruoti skaičius. Dirbti pagal specialybę ir gyventi į išsivysčiusią valstybę (pvz., Vakarų Europą, JAV ar kitą šalį) išvyktų 38,1 proc. apklaustųjų. Tai yra mažiausias rodiklis per 12 metų, o nuo 2016 m. jis sumenko net 13,7 proc.
„Apklausos rezultatai nuteikia teigiamai ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad optimistinis šalies perspektyvų vertinimas, savo ateities siejimas su Lietuva prisidės prie pozityvaus šalies įvaizdžio formavimo. Geriausi šalies ambasadoriai yra jos gyventojai ir tai, ką jie komunikuoja apie savo šalį“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Bendrą Lietuvos atmosferą atspindi vėl išaugęs optimizmas ir geresnės ateities lūkestis. Į ateitį su viltimi ir entuziazmu žvelgia net 71,1 proc. apklaustųjų.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2019 m. lapkričio 14 d. – gruodžio 6 d. Apklausą pagal Žmogaus studijų centro parengtą klausimyną atliko UAB „Baltijos tyrimai“.
Tyrimo metu buvo apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).
Kaip emocinė būsena susijusi su judėjimu
Pasak Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse vykstančios Geros nuotaikos programos vadovės Skaidrės Vainikauskaitės-Tomaševičienės, šiuo bandomuoju projektu pirmiausia siekiama pagerinti moterų ir jų artimųjų emocinę būseną, taip pat padėti suformuoti moterims fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo įpročius.
„Fizinį aktyvumą mes traktuojame kaip geros psichikos sveikatos pagrindą. Remiamės viena naujausių metaanalizių, kuri rodo, kad nepaisant amžiaus ir gyvenimo sąlygų, fizinis aktyvumas apie 30 proc. mažina riziką pasireikšti depresijos simptomams“, – kalbėdama apie judėjimo ir geros nuotaikos ryšį, pabrėžia projekto vadovė.
Geros nuotaikos programos vykdančioji trenerė Donata Raižytė spinduliuoja gera nuotaika ir ja užkrečia visas projekto dalyves.
Moterys kaip tikslinė projekto grupė pasirinktos dėl to, kad, kaip teigiama 2014 m. atliktame Lietuvos gyventojų sveikatos statistiniame tyrime, tarp jų depresija pasitaiko dvigubai dažniau nei tarp vyrų (atitinkamai 16 proc. ir 8 proc.). JAV Teksaso universiteto Psichiatrijos klinikos duomenimis, antidepresinis judėjimo poveikis stebimas jau po 4 sav., kai atliekami aerobiniai pratimai. Geros nuotaikos programos atveju – tai minibatutų treniruotės du kartus per savaitę ir kasdienis mažiausiai 10 000 nueitų žingsnių ritualas.
Minibatutai – kol kas naujiena Lietuvoje. Šio inovatyvaus fizinio aktyvumo įrankio poveikį dar prieš 30 metų praktiškai įrodė ir ištyrė amerikiečių imtynininkas Albertas Carteris, pirmasis sukonstravęs minibatutą individualioms treniruotėms. Jo nustatytą šokinėjimo ant batutų naudą moksliniais tyrimais vėliau patvirtino ir JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA.
„Kalbant moksliškai, minibatutų treniruotės projekto dalyvėms padeda generuoti pozityvias emocijas. Šios savo ruožtu stimuliuoja kognityvines funkcijas, didina mąstymo lankstumą ir kūrybingumą“, – aiškina pašnekovė. Ant minibatutų ne tik šokinėjama, bet ir atliekami įvairūs pratimai, treniruojantys širdies ir kraujagyslių sistemą, didinantys lankstumą, ištvermę, raumenų jėgą, stiprinantys vidinius raumenis, kurie moterims nusilpsta po nėštumo ir gimdymo.
2018 m. atlikta naujausia 80 000 tyrimų metaanalizė rodo, kad raumenų jėgą stiprinantys pratimai, atliekami 2 kartus per savaitę, sumažina mirtingumą nuo visų ligų net 31 proc. Jėgos treniravimas nestabilioje aplinkoje taip pat mažina nugaros skausmus, kuriais skundžiasi daug moterų.
Į klausimą, kodėl bandomajam projektui pasirinktos dvi viena nuo kitos gana dideliu atstumu nutolusios mažos savivaldybės, S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė atsako skaičiais: 2018 m. kovo–gegužės mėn. Lietuvoje pirmą kartą atlikto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad kasdien bent po 30 min. 5 dienas per savaitę ar dažniau aktyviai fiziškai juda tik 40,5 proc. Lietuvos gyventojų. Tokių skaičius pats mažiausias buvo Kazlų Rūdos savivaldybėje (22,1 proc.), o Visagine taip pat nesiekė šalies vidurkio, sudarė tik 32,6 proc.
„Nusprendėme, kad dėl palyginti nedidelio gyventojų skaičiaus bus lengviau organizuoti projekto sklaidą, greičiau gauti grįžtamąjį ryšį ir operatyviau koreguoti veiklų pobūdį. Be to, projekto lėšomis įsigytas minibatutų skaičius – ribotas, vienu metu vienoje savivaldybėje gali sportuoti tik 10 moterų. Atsižvelgdami į mokslines rekomendacijas, dalyves projekte siekiame išlaikyti bent 10 savaičių, nes tiek laiko reikia fizinio aktyvumo įgūdžiams ir gerai emocinei būsenai įtvirtinti“, – pabrėžia projekto vadovė.
Bandomasis projektas moterims Geros nuotaikos programa pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais. Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.
