Naujausios šalies gyventojų apklausos duomenimis, karantino laikotarpiu 2–3 kartus per savaitę savarankiškai mankštinasi daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Daliai jų, kaip teigia draudikai, ši veikla baigiasi trauma. Laimei, tarp nukentėjusiųjų nėra nė vienos Geros nuotaikos programos dalyvės, ir už tai galima padėkoti vykdančiajai trenerei Donatai Raižytei bei medicinos konsultantui Simonui Utkui.
Judėjimas suteikia prasmę
Sporto psichologas Andrius Liachovičius pozityviai vertina individualiai besitreniruojančiųjų namuose skaičių ir atkreipia dėmesį, kad karantinas daliai žmonių parodė aktyvaus gyvenimo džiaugsmą.
„Karantinas parodė aktyvaus gyvenimo naudą, nes judėdami užtikriname rutiną, suteikiančią prasmę ir priverčiančią dar labiau savimi didžiuotis“, – sako specialistas. Pasak jo, visiems, šiuo laikotarpiu besirenkantiems aktyvų gyvenimą, svarbiausia išlaikyti ritmą, nes ritmas – tai būdas išlikti sąmoningiems.
„Visos dienos be rutinos tampa vienodos, sukelia daugiau apatijos. Tačiau sportas organizmą nuteikia naujai veiklai, suaktyvina jo darbą, išskiria laimės hormonus, o tai kūnui labai patinka. Esame sutverti judėti – to nedarydami jaučiamės aptingę. Per karantiną pradėję nieko neveikti, atsiduriame komforto zonoje, bet ji vėliau ima trauktis, sukuria įtampą. Kartu silpnėja raumenys, išsijudinti kaskart vis sunkiau. Todėl verta save įstumti į šios įtampos zoną ir dirbti tol, kol ji tampa komfortu“, – pabrėžia sporto psichologas.
Technologijos turi padėti pažinti save
Gyventi aktyviai galima ir namuose, o tinkama išeitis nuo pandemijos išbandymų – individuali fizinė veikla. Tokius duomenis atspindi „Huawei“ užsakymu balandžio 6–16 d. bendrovės RAIT atlikta apklausa, vykdyta Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1075 Baltijos šalių gyventojai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.
Tyrimas atskleidė, kad karantinas nesustabdė lietuvių nuo sporto – kas trečias žmogus sportavo mažiausiai 2-3 kartus per savaitę. Tiesa, įdomu tai, kad skaičiai panašūs visose Baltijos šalyse: aktyviausiai gyvena estai, mes jiems nusileidžiame labai nežymiai, o latviai sportuoja vos pora nuošimčių mažiau už kaimynus.
Pasak „Huawei“ komunikacijos vadovės Baltijos šalyse Justės Karpavičiūtės, ši apklausa parodė, kad 32 proc. respondentų sportavo 2–3 kartus per savaitę. Rečiau, bent kartą per savaitę, individualiu sportu užsiėmė 18 proc. lietuvių.
Psichologas A. Liachovičius pastebi, kad technologijos neturėtų nukreipti dėmesio nuo vidinių impulsų stebėjimo, o tapti išmaniomis sporto bei poilsio pagalbininkėmis, fiksuojančiomis organizmo veiklą ir pokyčius.
„Dalis sportuojančių pasitelkia išmaniąsias svarstykles, rodančias riebalų ir raumenų kiekį. Taip sportininkai stebi, kiek svorio gali numesti, kad neprarastų pajėgumų. Išmanieji laikrodžiai gelbsti stebint pulsą, žingsnius, miegą. Tačiau šie įrenginiai turėtų tik parodyti, kaip miegame – suvokti kokybę turime patys“, – pabrėžia A. Liachovičius.
Pasibaigus 10 savaičių ciklui, aktyviausia kiekvienos savivaldybės dalyvė apdovanojama vertingu prizu – išmaniąja apyranke-laikrodžiu. (Projekto dalyvių nuotr.)
Minėtoji apklausa parodė, kad individualiose treniruotėse išmaniuosius laikrodžius naudoja beveik 70 proc. apklaustųjų, o išmaniąsias svarstykles – 11 proc. respondentų. Ne išimtis – ir Geros nuotaikos programos dalyvės: joms išmanieji prietaisai padeda skaičiuoti sudegintas kalorijas ir nueitų žingsnių išvestines.
Suskaičiuota, kad 10 min. spyruokliavimo ant minibatuto atstoja apie 1000 žingsnių. Taigi, norint taip „nueiti“ rekomenduojamą dienos normą – 10 000 žingsnių – ant minibatuto reikėtų kasdien spyruokliuoti apie 1,5 valandos.
Kol kas projekto dalyvėms pasiekti šį rodiklį sunkoka: kaip rodo statistika, vienos dalyvės nueinamų žingsnių vidurkis sumažėjo net 700 žingsnių ir dabar tesiekia 5500. Pirmojo ciklo dalyvių vidurkis buvo 6200 žingsnių per dieną.
Kai gyvenimas namuose baigiasi trauma
Tuo tarpu draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutinkantys draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė: padažnėjo nelaimių perstumdant baldus, nešant ar keliant sunkius daiktus, gaminant maistą, tvarkant garažą ar sandėliuką.
Didelio draudžiamųjų įvykių skaičiaus augimo nėra, tačiau stebima nauja karantino savaičių tendencija: 95 proc. visų nelaimių nutinka namuose ir tik 5 proc. įvykių – lauke. Būdami namuose, žmonės ieško sau veiklos: daugiau remontuoja, tvarkosi, gamina ir sportuoja, tačiau ši veikla ne visada baigiasi sėkmingai.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, padaugėjo atvejų, kai trauma patiriama keliant sunkius daiktus: spintas, komodas, stalus. Pastaraisiais atvejais dažniausiai patiriama nugaros trauma, rankų raiščių ir raumenų patempimai.
Dažniau fiksuojami ir tokie atvejai, kai trauma patiriama lygioje vietoje: atsitrenkus į durų staktą, spintą arba stalo kampą. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia kojų pirštai ir veido sritis.
Nemažai susižalojimų patiriama nukritus sunkiam daiktui: malkoms, lentoms, plytoms ar meistravimo įrankiams. Tokiais atvejais nukenčia čiurna ar kojų pirštai – patiriami stiprūs jų sumušimai arba kaulų skilimai bei jų lūžiai.
Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad padaugėjo ir tokių atvejų, kai žmonės namų aplinkoje nukrenta iš tam tikro aukščio: pavyzdžiui, nuo kopėčių ar laiptų, nesėkmingai pastačius koją. Pastarosios nelaimės baigiasi bene skaudžiausiai – sužalojamas stuburas, galva, pažeidžiamas kaklas. Dažniausi sužalojimai, pasitaikantys nukritus iš didelio aukščio, yra rankų bei kojų lūžiai.
Karantino laikotarpiu pasitaikė nelaimių, susijusių su maisto gamyba ir namų ruošos darbais. „Esame užfiksavę kūno nudegimo karštu aliejumi bei nuplikinimo verdančia arbata atvejų. Taip pat pastebime ir visiškai naują traumų bei susižalojimų rūšį, jos įvyksta sportuojant namuose. Žmonės susižeidžia darydami mankštą, dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai atliekant pratimus“, – kalba V. Katilienė.
Atšilus orams žmonės pradėjo ūkio darbus sode, darže, garažuose, todėl patyrė traumas pjaunant vaismedžius, dirbant diskiniu pjūklu, kapojant malkas ir krentant į garažo duobę.
Vaikams nukenčia veidas
Geros nuotaikos programoje balandžio–birželio mėnesiais sportuoja daugiau kaip 30 įvairaus amžiaus vaikų iš Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybių. (Organizatorių nuotr.)
„Gjensidige“ duomenimis, padaugėjo namuose susižeidžiančių ir traumas patiriančių vaikų. „Didžioji dalis nelaimingų įvykių juos ištinka žaidžiant – šokinėjant, bėgant, netikėtai atsitrenkiant į kokį nors daiktą ar nukritus nuo laiptų. Skaičiai rodo, kad netgi šokinėjimas ant lovos ar ėjimas slidžiomis grindimis vaikams yra pavojingas“, – sakė V. Katilienė.
Jos teigimu, vaikų sužalojimai namuose nėra sudėtingi, vyrauja vienos ar kitos kūno vietos prakirtimai, kurie baigiasi žaizdos užsiuvimu. Pasak draudikės, vaikų patiriamų traumų metu dažniausiai nukenčia antakiai, nosis, kakta ar žandikaulis.
„Taip pat matome, kad karantino laikotarpiu tėvai turėtų akyliau prižiūrėti ir vaikų elgesį su gyvūnais. Kuomet atžalos itin daug laiko leidžia namuose, užfiksuojama ir daugiau vaikams naminių gyvūnų sukeltų sveikatos sutrikdymų – įdrėskimų ar įkandimų“, – pasakojo V. Katilienė.
Draudimo bendrovės duomenimis, rankų ir kojų lūžiai sudaro 35 proc., raiščių ir raumenų patempimai – 20 proc., žaizdos ir prakirtimai – 14 proc. karantino metu užfiksuotų sveikatos nelaimių. Pastarieji įvykiai išaugo labiausiai – daugiau nei trečdaliu ir itin padažnėjo tarp vaikų.
Nors žaidimų aikštelės daugiabučių kiemuose šiuose metu saugiai aptvertos, tačiau, pasako draudikės, privačių namų kiemuose traumas vaikai patiria šokinėdami ant lauko batutų, susižaloja supdamiesi.
Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad imantis darbų, pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas, o jei namie auga vaikų – pasirūpinti, kad kambarys nevirstų pavojų keliančia žaidimų aikštele ar sporto sale.
Minibatutai – atraumatinis sporto įrankis 
Geros nuotaikos programoje dalyvaujančios moterys sportuoja ant šveicarų sukurtų ir Vokietijoje gaminamų minibatutų ©bellicon. Juos sukūrusi kompanija buvo pirmoji, nusprendusi batutų spyruokles pakeisti gumomis. Patentuotos, sutankintos gumos tobulinamos jau ketvirtį amžiaus, nuo 1995 metų.
Pasak gamintojų, jų chemikams pavyko sukurti tokį polimerą, kurio molekulės išsitempia daugiau ir tolygiau, negu įprastos gumos molekulės. Pastarosios tempiant išsidėsto netvarkingai, dėl to sumažėja tokios gumos tamprumas.
Geros nuotaikos programoje naudojamų minibatutų gumos gali išsitempti iki 170 proc. savo ilgio. Pasak projekto vykdančiosios trenerės Donatos Raižytės, tai užtikrina ilgą stabdymo kelią ir didelės amplitudės šuoliuką, tad raumenys įdarbinami ilgesniam laikui. Treniruotėse naudojamų minibatutų kojos yra aukštesnės, kad būtų erdvės nuosekliam, giliam stabdymui, tačiau ne per aukštos, kad netyčia nukritus, treniruotė nesibaigtų trauma.
Geriausias batuto vertinimo kriterijus yra vadinamasis šuoliuko ciklas, kuris prasideda aukščiausiame ir baigiasi žemiausiame taške, kai baigiasi judėjimas. Šuoliuko ciklas naudingiausias, kai judėjimo žemyn dalis trunka tiek pat, kiek judėjimo aukštyn.
Taigi, po gilaus nusileidimo, šokinėjimo pagrindas jus išstumia aukštyn praktiškai tokiu pat greičiu, kokiu leidotės žemyn. Trenerės teigimu, toks nuoseklus judesys ir labai gerai atpalaiduoja, ir skatina daugybę sveikatai naudingų procesų.
„Svarbiausia, kad ant tokio minibatuto nusileidžiama tolygiau, be smūgio ir staigaus stabdymo, kuriuo paprastai baigiasi negilus šuoliukas ant ne tokio kokybiško prietaiso. Jei jaučiate smūgį po pirmo šuoliuko, įsivaizduokite, kaip jausitės po tūkstančių“, – atkreipia dėmesį Donata.
Ji džiaugiasi, kad pirmosios 135 projekto treniruotės nė viena dalyvei nesibaigė nauja trauma. Nebent pasitaikė vienas kitas atvejis, kai paūmėjo anksčiau patirtas sužalojimas. Šių nemalonių staigmenų padeda išvengti ne tik pačios Donatos profesionalumas, bet ir nuodugnus kiekvienos dalyvės fizinės būklės vertinimas, kurį atlieka būsimasis ortopedas-tramatologas Simonas Utkus. Stojus karantinui, konsultacijos vyksta vaizdo ryšiu. Visoms projekto dalyvėms jos, kaip ir minibatutų treniruotės, visiškai nieko nekainuoja.
II ciklo dalyvių ZOOM treniruočių tvarkaraštis Visagine ir Kazlų Rūdoje (PDF)
Geros nuotaikos programos komanda (iš kairės): projekto koordinatorė Visagine Airida Drus, projekto koordinatorė Kazlų Rūdoje Judita Simonavičienė, motyvacinės sistemos koordinatorė Loreta Majauskienė, IT koordinatorius Povilas Goberis, medicinos konsultantas Simonas Utkus ir vykdančioji trenerė Donata Raižytė.
Bandomasis sveikatinamojo fizinio aktyvumo projektas moterims Geros nuotaikos programa vyksta pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse. Jo metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.
Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.
