Šiaulietės Diana ir Ingrida sako žinančios, kad rinkoje yra panašias į jų paslaugas siūlančių verslų, bet tiek nuoširdžiai atsiduoti kokybei, kiek atsiduoda jiedvi, konkurentai esą negali. Veros Gorbačevos nuotr. (VG Kids and Family Photography)
Lietuvoje kol kas vieninteliai šiauliečiai turi unikalią progą internetu iš vakaro užsisakyti rytojaus vakarienę: surinkę Skanaus maisto fabriką valdančių verslių mamų Dianos ir Ingridos svetainės pavadinimą, kitą dieną namuose sulaukia paruošto kepti ūkininkų augintos mėsos kepsnio, daržovių, recepto ir reikiamų priemonių. Kaip tvirtina idėjos autorės, tokia vakarienė ant šeimos stalo garuoja jau po 30–40 min.
Vietiniai švieži produktai, paprasti, bet ne prasti receptai, taupomi pinigai ir laikas – regis, tik spėk tame Skanaus maisto fabrike suktis ir skubėk plėstis per visą Lietuvą. Tačiau, pasak fabriką sumaniusios Dianos Stanislovaitienės, patekti ant Saulės miesto gyventojų stalo nėra taip paprasta. Nors produktų dėžės idėja patiko net pačiai Beatai Nicholson, kurios firmines greitos vakarienės dėžes fabrikas taip pat gamina, šiauliečiai esą verčiau suka į prekybos centrus ar turgų, negu apsipirkimo ir maisto ruošos sąskaita taupo savo laiką.
Ūkininkų produkciją siūlome pristatyti dvi dienas per savaitę: trečiadienį ir penktadienį, tad reikia užsakyti vėliausiai iki antradienio ar ketvirtadienio pietų. Mūsų žmonės nelinkę planuoti, jie perka spontaniškai, čia ir dabar. Taip nesutaupo pinigų ir laiko, juo labiau kad dažnu atveju perka nekokybę ir sumoka brangiau.
Diana prisipažįsta, kad jos vadovaujamas verslas orientuotas į aukštesnes pajamas turintį pirkėją, nors ir mažiau uždirbantys siūlomame asortimente esą gali rasti sau įperkamų produktų („jeigu kartais produktų iš tiekėjų gauname pigiau arba jie atpinga dėl sezoniškumo, kainas visada perskaičiuojame“). Dažniausiai mieste įsikūrusioje parduotuvėje arba internetu apsiperka mamos, kurioms aktualu per dieną suspėti nuveikti galybę darbų ir sveikai pamaitinti šeimą. Pasak du vaikus auginančios mūsų herojės, didžiausias komplimentas buvo išgirsti kitos mamos pasakymą, kad šeima nepakeitė nieko – nei vaiko vaistų, nei gydymo principų, tik perėjo prie Skanaus maisto fabriko tiekiamų produktų, ir vaikui sveikai paraudo žandukai, pagerėjo kraujo tyrimai. „Tokiais atvejais galvoju, kad ne veltui dirbu“, – džiaugiasi.
Mėsos gaminiai be priedų – retenybė
Nepakankamai savo laiką ir maisto kokybę vertinantys vartotojai – tik viena iššūkių medalio pusė. Kitoje tūno ne visada tinkamai įsipareigojimus vykdantys tiekėjai, su kuriais ypač daug reikalų tenka turėti Dianos verslo partnerei Ingridai Milašauskienei. Kilimo nuo Tauragės, gausioje 8 vaikų šeimoje augusi Ingrida nuo pat mažų dienų tėvams padėjo tvarkytis sovietiniams laikams gausiame ūkyje su 50 kiaulių ir 15 karvių. „Tad viską, ko dabar mes kaip verslininkės su Diana reikalaujame iš savo tiekėjų ūkininkų, esu mačiusi ir dariusi pati“, – aiškina du jau suaugusius vaikus į sostinę išleidusi mokytis, o pati į verslą nirusi mama. Tiekėjų atveju tai reiškia, kad pro kokybinį Ingridos filtrą prasmukti pavyksta toli gražu ne visiems.
Dabar pradedu suprasti, kodėl visi linksta į vegetarizmą – todėl, kad su mėsa iš tikrųjų yra tragedija. Formuojant mūsų asortimentą, atkrenta labai daug smulkių ūkininkų, nes neturėdami reikiamų leidimų, jie negali savo produkcijos tiekti legaliai. Stambesnių mėsos gamintojų produkcija kaip taisyklė būna pilna E priedų: kartą iš 35 siūlytų gaminių pozicijų mūsų keliamus natūralumo reikalavimus atitiko tik 4.
Kai kurių ūkininkų kainas žiauriomis vadinanti Diana atkreipia dėmesį, kad jų norimas gauti uždarbis kartais neatitinka siūlomos kokybės. „O mes kokybei esame labai priekabios“, – pasikartoja. Esą, kaip gi kitaip: jei klientas sykį liks nepatenkintas, antrą kartą jo nebeprisišauksi.
Tam, kad užkirstų nekokybiškiems produktams kelią pas klientus, Diana ir Ingrida juos vartoja pačios – tik ūkininkai nežino, ar jų produkciją verslios mamos užsako sau, ar kitiems. Nepaisydamos to, kad tiekėjas sykį su savo gaminiais jau supažindino ir tada viskas buvo gerai, kokybės besivaikančios gudruolės jų paragauja dar kartą. Pasitaiko, kad turi priekaištų: kažkas surūgę, kažkas nemaloniai kvepia. Tačiau dykai tvirtina nesikabinėjančios – tiesiog kiekvieną kartą klientams atiduoda visą savo širdį.
Dovanoja emociją
Vienu metu verslios mamos sako pajutusios, kad Skanaus maisto fabrikas virsta dovanų parduotuve, mat jų siūlomos maisto dėžės – gražios. Mamos į jų vidų įkloja popieriaus, maisto produktus dailiai supakuoja. Tokias dėžes žmonės mėgsta įteikti per apvalias sukaktis; sykį vakarienės dėžę mama nusiuntė dukrai vestuvių metinių proga, o vienos įmonės vadovui teko suruošti dėžę su iškylos produktais.
„Tie, kas gavo tokią dėžę dovanų, grįžo pas mus jos pirkti kitiems. Mes suprantame, kad dovanojame emociją, o mūsų klientai ją nori perdovanoti ir kitiems“, – kalba mūsų herojės. Bet čia pat svarsto, kad jei persiorientuotų vien į emocijų parduotuvės verslą, viso iki šiol įdėto įdirbio nebereikėtų – šviežios mėsos juk nedovanosi, nebent šviežią naminį paukštį didžiųjų kalendorinių švenčių proga. „Štai dabar ir galvojame, ar mes iššoksime, ar krisime ir ant tų pačių pamatų gausime statyti kažkokį naują verslą“, – neslepia.
Panašu, kad jam idėjų toli ieškoti nereikėtų – iš prigimties save konstruktore vadinanti Diana pastaruoju metu sugalvojo imtis dar ir neįprastų baldų gamybos. „Kai sykį pas mane atvažiavusi draugė pamatė iš senų prekių padėklų sukonstruotą lentyną, susižavėjo ir paragino daryti tokius baldus toliau. Apstatėme jais savo parduotuvėlę, o dabar svarstome, kaip padaryti, kad tie, kuriems tokie mūsų baldai patiktų, jų irgi galėtų įsigyti“, – stebina talentų viražais.
Idėja būti geros emocijos nešėjomis labai patiktų, bet mūsų pirkėjai dar to visuotinai nesupranta. Arba nežino ir apie tai nesusimąsto. Kartais gali būti, kad ne įrankis prastai veikia, o apie jį per mažai žinoma.
Dar Dianai ir Ingridai norėtųsi, kad rastųsi smulkių ūkininkų, galimai tik pradedančių veiklą, kuriems būtų aktualu ir naudinga su jomis bendradarbiauti. „Norisi nearogantiškų partnerių, su kuriais galėtume kilti kartu, kuriems neatrodytume per smulkios, nes stambesniems būtent taip ir atrodome. O mes tenorime paprastų dalykų: šviežumo, kokybės, patikimumo“, – viena kitai antrina pašnekovės.
Tiesa, kurti geras emocijas mamiškam verslui Lietuvoje būtų ne taip paprasta. Jei kaimyninėje Latvijoje skanėstus gali kepti pagal verslo liudijimą namų sąlygomis, mūsiškiai maisto higienistai reikalauja kriauklių ir stalų tik iš nerūdijančiojo plieno, plaunamųjų sienų ir apsčiai įėjimų bei išėjimų į patalpą ir iš jos. „O juk ir keksiukų verslas Amerikoje prasidėjo vos ne garaže, kur moterys šeimininkavo susirinkusios“, – atkreipia dėmesį Diana, pasak kurios, visos Lietuvoje galiojančios maisto tvarkymo taisyklės yra sukurtos gigantams ir netinka smulkiam verslui. Tad dalis jo lieka veikti šešėlyje, nemoka mokesčių ir sukuria kitą mamos verslui skaudžią problemą – dempinguoja kainas, jau nekalbant apie kokybės užtikrinimą.
Palaiko viena kitą ir kitus
„Suderinti verslą ir motinystę yra sunku, – nė nemėgina vaidinti didvyrės 3 ir 6 metų atžalas auginanti Diana. – Nuotaiką labai veikia vyro nuotaikos, jei vaikas serga – pergyveni ir jau nebeatsiduodi vien darbui.“ Visa laimė, kad verslo idėją labai palaiko ne tik partnerė Ingrida, galinti jųdviejų reikalams skirti daugiau laiko, bet ir sutuoktinis. Skaudama širdimi palikęs šeimą ir išvažiavęs dirbti į Norvegiją, vyras Dianai visada kartoja, kad ja tiki ir žino, jog anksčiau ar vėliau pradėtas verslas sulauks sėkmės.
Tikriausiai todėl, kad sulaukia pakankamai palaikymo iš aplinkinių, Diana juo sugeba dalintis ir su kitomis moterimis, kurias skatina priimti atsakomybę už savo ir savo vaikų likimą. Kalbėdama pasidžiaugia, kad štai globojama 30-metė, turinti 5 vaikus, neseniai pati susirado samdomą darbą ir galimybę darbo valandomis palikti vaikučius kaimynei. „Tiesiog žmonės turi padėti vieni kitiems išbristi iš liūno. Pati jutau iš vidaus, kad man to reikia – padėti kitoms, nes vienai moteriai su viskuo tvarkytis iš tikrųjų yra labai sunku“, – paaiškina.
Ir priduria: „Siekiu būti pavyzdžiu savo vaikams ir parodyti, kad nereikia eiti dirbti kitiems. Kad galima daryti sau, kurti tai, kas reikalinga kitam, ir taip padaryti laimingu ir save, ir kitą“.
Dianos ir Ingridos viešnagė Žinių radijo laidoje „Versli mama“
