Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiama 2022 m. statistika rodo, kad net 99 proc. planetos gyventojų kasdien kvėpuoja oru, neatitinkančiu PSO kokybės standartų ir galinčiu sukelti sveikatos sutrikimų. Klaipėdietei Gabijai Urnaitei kilo idėja, kaip ji galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo. Jaunoji dizainerė ir verslininkė įkūrė prekės ženklą JEDIG, po kurio vėliava iš senos tekstilės kartu su kolegomis siuva naujus, stilingus maišelius ir atnaujina dėvėtus drabužius.
Pradėjo dar mokykloje
Pati Gabija pasakoja, kad idėja sukurti tvarų verslą gimė dar mokyklos suole.
„Prisijungusi prie ekonomikos mokytojos vadovaujamo būrelio buvau užsidegusi įkurti kažkokį savo verslą, kuris būtų prasmingas aplinkiniams. Taigi, pradėjome pardavinėti daugkartinius maišelius ir kaukes. Vėliau pasiūlėme ir rūbų „perdarymo“ paslaugą – senus rūbus persiuvame, apipiešiame ar sukuriame kažką naujo iš senų medžiagų“, – verslo pradžią prisimena JEDIG įkūrėja ir priduria, jog džiaugiasi galėdama štai taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Prie tvarumo idėjų skatinimo klaipėdietė prisideda ir netiesiogiai: kiekvienas komandos narys atsakingai rūšiuoja atliekas, stengiasi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, ekologijos temomis edukuoja įvairaus amžiaus žmones.
Jaunimas daro per mažai
Kalbant apie jaunimo indėlį į planetos išsaugojimą, nors šis į tai žiūri vis atsakingiau, Gabijos manymu, daroma vis dar nepakankamai.
„Atrodo, kad kai kurie jauni žmonės vis dar nesupranta, kas mūsų laukia ateityje, jei nepradėsime veikti nedelsiant. Nors daugybės jaunų žmonių indėlis yra nemažas, manau, kad vis dar nepakankamas išgelbėti ateitį ir planetą. Prisidėti svarbu visais įmanomais būdais: rūšiuojant, kuo daugiau vaikštant, pakartotinai naudojant, ir kitais“, – pažymi Gabija.
Ji priduria, kad svarbu suprasti, jog ateityje turėsime tik tai, ką šiandien susikursime patys.
Pasaulyje vis dažniau girdime apie klimato krizės sukeltas kataklizmas, įvairios stichijos neaplenkia ir Lietuvos, o kartu tarša lemia ir žmonių sveikatos problemas. Remiantis PSO pateikiama 2022 m. statistika, beveik visas pasaulis – net 99 proc. gyventojų – kasdien kvėpuoja oru, neatitinkančiu PSO kokybės standartų ir galinčiu sukelti sveikatos sutrikimų.
Anot jaunosios verslininkės, nesvarbu, esi jaunas ar vyresnis, – mes visi gyvename po tuo pačiu dangumi ir vaikštome ant tos pačios žemės, todėl kiekvienas turime prisiimti ir asmeninę atsakomybę: „Jei nepradėsime keisti savo įpročių ir požiūrio dabar, galime nebeturėti visiškai nieko, ir nors vis dar yra galvojančių, jog tai tik gąsdinimai, vis greičiau tai tampa tiesa.“
Kaip smulkus verslas gali tapti tvaresnis
Pagal visuotinai priimtą apibrėžimą, tvarumu vadinamas dabartinių kartų poreikių tenkinimas nepakenkiant ateities kartų poreikiams, kartu užtikrinant ekonomikos augimo, aplinkosaugos ir socialinės gerovės pusiausvyrą, atkreipia dėmesį kūrybos moterų verslumo skatinimo projektą #WISE rengusios Versli mama bendradarbės Vilma Dainienė ir Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.
Pasak jų, tvarus menas – tai kūrybinė praktika, siekianti rasti naujų būdų, kaip sukurti meną, kuris būtų palankus aplinkai, tiek naudodamas visuotinai prieinamas ir natūralias medžiagas, tiek skatindamas socialinį sąmoningumą aktualiais klausimais.
Gabijos Urnaitės piešinys
Tvarumas reikalauja persvarstyti, kaip mes vartojame, gaminame ir kuriame meną bei jo objektus. Jis taip pat suteikia menininkams ir dizaineriams galimybę permąstyti įprastas kūrybines praktikas ir reikalui esant keisti savo požiūrį.
Tvarus menas ištrina ribą tarp mokslo ir dizaino tiek auditorijos, tiek aplinkos labui.
Nepaisant to, praktinį verslumo kursą kūrybos ir dailiųjų amatų srityje dirbančioms moterims parengusios autorės pažymi, jog tokie terminai kaip ekologiškas, draugiškas aplinkai ir žalias neturi visuotinai pripažintos reikšmės ir iš tikrųjų yra tik rinkodaros kalba.
G. Urnaitės rūbų “perdarymas”
Kai kuriais išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, kai kalbama apie sertifikuotą sąžiningą prekybą, egzistuoja aiškiai apibrėžti standartai, kuriuos turi atitikti produktas. Šiuos parametrus galima lengvai rasti naudojant paprastą „Google“ paiešką.
Štai keli #WISE patarimai, kaip savo kūrybinę praktiką paversti tvaresne:
- Naudokite natūralius ingredientus: pavyzdžiui, dažus iš augalinių dažiųjų medžiagų, be toksiškų junginių;
- Rinkitės perdirbtas pakuotes, geriausia – vietinės gamybos, po vartojimo 100 proc. perdirbamas, biologiškai skaidžius plastikinius maišelius ir kt.;
- Rinkitės alternatyvius energijos šaltinius, t. y. saulės ir (ar) vėjo energiją;
- Eikvokite mažiau vandens, t. y. kūrybos ir gamybos technologiniams procesams rinkite ir naudokite lietaus / sniego tirpsmo vandenį;
- Tinkamai šalinkite kūrybinio proceso atliekas. Jei dirbate su produktais, kurie yra žymimi kaip pavojingi, juos būtinai atskirkite ir šalinkite kaip pavojingas atliekas. Dažų nuograndose, popieriuje ir drobėse, ant kurių buvo tapoma, paprastai yra toksiškų elementų, kurie neturėtų būti išmetami kartu su kasdienėmis buitinėmis šiukšlėmis. Tirpikliai ar kiti skysčiai, naudojami teptukams valyti, neturėtų būti pilami į kanalizaciją. Jie visi turėtų būti laikomi ir šalinami pagal vietinių pavojingų atliekų šalinimo taisykles. Ekologiškiausias būdas sunaikinti tirpiklį – išgarinti jį lauke saulėkaitoje. Nerekomenduojama deginti drobių lauke, nes tokiais dūmais labai teršiamas oras. Maža to, deginant drobes kietosios medžiagos iki galo nesuanglėja, todėl gali patekti į gruntinius vandenis;
- Keiskite parodų ir pasirodymų formatą. Pasaulyje stebima tendencija, kad didelių masinių parodų mažėja, o mažesnio masto regioninių parodų, skirtų siauresnėms temoms, konkrečiam regionui ar sričiai, – daugėja. Be to, yra sutarta, kad iki 2050 m. visos parodos nedidins aplinkos taršos anglies dioksidu ir taip prisidės prie Pasaulio gamtos fondo (WWF) misijos plėtoti miškų išsaugojimo projektus, sustabdyti klimato kaitą, apsaugoti biologinę įvairovę ir pagerinti sąlygas vietos gyventojams;
- Skaitmeninkite. Virtualusis parodų formatas meno rinkoje neįsitvirtino, nes neįmanoma pakeisti gyvų parodų. Tačiau ryškėja tendencija salėse turėti kuo daugiau skaitmeninių sprendimų, todėl jos tampa patogesnės ir tinkamesnės ne vien menams eksponuoti, bet ir įvairiems kitiems renginiams ar dalykiniams susitikimams tuo pat metu rengti. Tai tvaru ir taupu keliais aspektais, pavyzdžiui, parodos erdvę galima išnuomoti arba mainais už jos suteikimą paprašyti viešinimo paslaugų;
- Naudokite perdirbtas medžiagas. Kojines gaminančio lietuviško prekės ženklo „Ūkai“ pavyzdys paveikiai iliustruoja, kaip galima saugoti gamtą ir mažinti plastiko atliekų kiekį. Iš pradžių kojinių porai buvo sunaudojamas vienas perdirbto plastiko butelis. Tačiau užmezgus bendradarbiavimą su tarptautine organizacija „Plastiko bankas“ (angl. Plastic Bank), valančia vandenynus nuo plastikų, „Ūkų“ kojinių poroje panaudojamas jau 51 perdirbtas plastikinis butelis. Plastikiniai buteliai renkami daugiausia Azijoje. Tada jie rūšiuojami, perdirbami į plastiko granules, o iš jų gaminami plastikiniai verpalai. Vėliau plastikiniai verpalai suaudžiami su perdirbta medvilne. Nuo kiekvienos parduotos kojinių poros prekės ženklas paaukoja šiai organizacijai tam tikrą pinigų sumą. Apibendrinant tai reikštų, kad žmogus, nusipirkęs vieną kojinių porą, iš vandenynų išvalo 51 plastikinį butelį. Be to, šios kojinės yra patvaresnės, todėl palyginti su įprastomis kojinėmis yra labiau apsimokantis pirkinys.
Publikacija parengta pagal VšĮ „Žaliasis taškas“ pranešimą spaudai ir kūrybos moterų verslumo skatinimo projekto #WISE informaciją. Iliustracijos – pranešimo spaudai organizatorių.
