Edita Esenku Šimkutė ir jos moteriškumo praktikos – meilei ir verslui (I)

Spindinčių akių raudonplaukė Edita Šimkutė tarp savo vardo ir pavardės įterpia ausiai negirdėtą slapyvardį – Esenku. Jis ir yra tas raktas, kuriuo atsirakina šios moters istorijų skrynelė, kupina egzotiškų patirčių ir atradimų, virtusių verslu.

Aštuonerius metus darbui biure tarp popierių atidavusi Edita šiandien prisistato kaip daosių meistro Manteka Čijos, reziduojančio Tailande, mokinė ir sertifikuota instruktorė. Save ji vadina viena pirmųjų Lietuvoje, išdrįsusia garsiai kalbėti apie tokias moterų intymaus gyvenimo problemas, kaip nesugebėjimas pasiekti pasitenkinimo sueities metu, makšties sausumas, šlapimo nelaikymas, emociniai sunkumai poroje, ir pasiūliusi praktinius jų sprendimo būdus.

„Iš pradžių viską dariau dėl savęs – aš buvau ta moteris, kuri negalėjo patirti orgazmo. Ilgą laiką gyvenau gana depresyviomis nuotaikomis, – intymią istorijos pradžią prisimena pašnekovė. – Kai pradėjau bendrauti su savo vyru, jis jau praktikavo daosizmą ir supažindino su galimybe ištreniruoti kūną taip, kad jis galėtų daug daugiau. Pradėjusi praktikuoti, išmokau šypsotis sau, išmokau mylėti save – tai buvo taip neįtikėtina! Tik daug vėliau, paties meistro paskatinta, pradėjau mokyti žmones.“

Editos praktikuojamas daosizmas – senovės kinų filosofinė kryptis, gausi kinų medicinos elementų ir galutiniu žmogiškosios kelionės tikslu laikanti nemirtingumą. Daosizmas nėra religija, tačiau yra vadinamieji aštuoni nemirtingieji – žmonės, per uolią meditaciją ir kitas praktikas sugebėję pasiekti nemirtingumą. Tarp šių aštuonių nemirtingųjų yra ir vienintelė moteris, vardu Ho hsien-Ku.

„Kadangi norėjau pasakoti apie labai subtilius dalykus, tokius, kaip moters gebėjimas arba negebėjimas patirti orgazmą, šiek tiek prisibijojau visuomenės reakcijų“, – pirminį sprendimą pasislėpti po slapyvardžiu paaiškina Edita. Nusižiūrėtas daosių nemirtingosios vardas lietuviškai skambėjo kiek per sudėtingai, todėl Edita pradėjo rašytis ant lapelio įvairias jo variacijas. Galop labiausiai pritiko Esenku, savo skambesiu kiek primenantis tikrojo herojės vardo ir pavardės trumpinį Edita Šimkų.

Neprimetantis kelias

„Aš save identifikuoju kaip lietuvę, kaip baltę, – paprašyta patikslinti, ką laiko tais prigimtiniais dalykais, čia pat paaiškina Edita. – Mes turime be galo gražias šaknis, tegu ir nedaug išlikusio, bet unikalaus paveldo. Tuo, ką turime, aš džiaugiuosi. Todėl turint tokį baltišką mąstymą priimti rytietiškas praktikas man buvo sudėtinga, kildavo atmetimo reakcijų.“

Nors joga ir atrodė priimtinas būdas kūno lankstumui lavinti, į meditaciją panirti labiau padėdavo lietuviškų sutartinių giedojimas – daugiau kaip 8 metus folklorinio ansamblio veikloje dalyvavusi Edita tvirtina jau tada suvokusi, kad ši unikali mūsų tautos tradicija yra tikrų tikriausia meditatyvinė technika.

Susipažinus su dao mokymu, pasak pašnekovės, atėjo nuostabą keliantis suvokimas, kad tai neprieštarauja jos pasaulėžiūrai. Dao gali praktikuoti ir krikščionis, ir musulmonas, ir judėjas. Čia nėra primetami jokie dievai ar dievybės, nėra specifinės aprangos, nesusijusios su mūsų erdve. Kalbant apie mitybą, jogoje priimtas vegetarizmas, o daosiai pataria labiau paisyti 5 elementų mitybos, kai atsižvelgiama į kiekvieną žmogų individualiai. Vieni gali valgyti truputėlį mėsos, nes gyvenantiems šalto klimato zonoje labiau reikia sotesnio maisto. Einant labiau į pietus arba lietuvišką vasarą daugelis ir taip be problemų gali pabūti žaliavalgiais. „Tad man labai patiko požiūris nekišti kažkokios vienos tiesos, o tiesiog duoti žmogui pasirinkti tai, kas tuo gyvenimo momentu jam yra reikalinga“, – tvirtina Edita.

Nuoskaudų įkalinta meilė

Skirtingai nei kitos portalo VERSLI MAMA herojės, pati Edita Esenku Šimkutė dar neturi vaikų. Tačiau ji neabejotinai apdovanota kitaip – sugeba paprastai ir aiškiai perteikti sudėtingas daosizmo filosofinės sistemos ir senosios kinų medicinos žinias toms, kurios varžosi apie savo sunkumus kalbėtis su baltais chalatais vilkinčiais specialistais arba neranda atsakymų sausose mokslinėse publikacijose.

Pasak svetainės Gydomoji Tao Meilė autorės, kinų medicina teigia, kad kiekvienas organas atsakingas už tam tikras negatyvias ir pozityvias emocijas. Pavyzdžiui, plaučiai ir storasis žarnynas yra susiję su liūdesiu ir depresija, kepenys – su pykčiu, širdis – su neapykanta. Visa tai esą atsako į klausimą, kodėl mes, kažką labai stipriai išgyvendami, būname linkę sirgti.

„Daosiai kalba apie mikrokosminę orbitą – mūsų kūnu judantį pagrindinį energinį srautą, kuris prasideda iš tarpvietės, kyla stuburu aukštyn ir per galvą leidžiasi krūtine žemyn. Vaikui augant atsiranda šį srautą trikdančių blokų – įvairiausių emocinių išgyvenimų. Kai gyvybinė energija mūsų kūne necirkuliuoja taip, kaip turėtų, jaučiamės prastai, sergame, esame linkę depresuoti“, – aiškina daosių meistro Manteka Čijos mokinė ir sertifikuota instruktorė.

Atkreipiu Editos dėmesį, kad šis aiškinimas skamba panašiai į Vakarų medicinoje minimas vadinamąsias vaikystės traumas. Tačiau, pasak pašnekovės, kartais energiniai blokai žmoguje susidaro nebūtinai dėl netinkamo tėvų auklėjimo.

Vaikas, ypač, jei auga su keliais broliais ir seserimis, išgyvena ir pavydo, ir pykčio ant tėvų dėl nenupirkto daikto ar draudimo išeiti su draugais. Tą pyktį vaikas gali ilgai nešiotis – nepaleistas, jis lieka kūne, po truputėlį kaupiasi, kol susiformuoja vadinamasis energinis blokas. Todėl reikėtų ne tiek gilintis, iš kur ir kodėl susikaupė tas negatyvas, o mokytis jį paleisti ir jaustis emociškai gerai.

Vienas galimų tokio paleidimo būdų – medituojant „žiūrėti“ į savo organus ir jiems šypsotis, valyti iš jų sukauptą emocinį šlamštą. Išmokus tai daryti tinkamai, atsiranda fizinis pojūtis, kad iš tikrųjų kažkas labai stipriai paleidžiama. O pradėjus praktikuoti organizmo detoksikaciją, pabadavimą, žarnyno valymą, palengvėja ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Lengvesnės ir trumpesnės menstruacijos

Pasak Editos, kai partnerių energiniai kanalai atviri, pora gali išmokti pajausti daug glaudesnį tarpusavio ryšį ir meilę plačiąja prasme, nuspalvintą ne tik sueities, bet ir paprasčiausio buvimo šalia pilnatvės. O jei šiame gyvenimo etape artimo žmogaus nėra, susikaupusią seksualinę energiją galima išmintingai pajungti kūrybiškumui. Tam praktikuojama vadinamoji daosių tantra arba daosių seksualinės praktikos, kažkuo panašios į indišką tantrą.

Kaip aiškina Edita, seksualinė energija mūsų kūne gaminasi nuolatos. Moters kūnas kiekvieną mėnesį laukia pastojimo ir paruošia gimdą, pieno liaukas, atiduodamas tam visa, ką turi geriausia, nes galbūt teks nešioti kūdikį. Tačiau prasideda menstruacijos, ir visa ilgai kaupta geroji energija išsivaikšto. „Daosių praktikos orientuotos į tai, kad jeigu jau turite pakankamai vaikų arba šiuo metu negalite jų turėti, susikaupusią seksualinę energiją galite ne švaistyti, t. y. leisti jai per menstruacijas pasišalinti iš kūno, o integruoti atgal į organizmą“, – žadina smalsumą moteriškų praktikų žinovė.

Tam savarankiškai atliekamos į Kėgelio pratimus panašios intymių raumenų treniruotės su nefrito kiaušiniu, atliekamas krūtų masažas, seksualinė energija nukreipiama į galvą. Atliekant šias praktikas, anot Editos, randasi ne tik daugiau gyvybinės energijos, kurią galima paversti bet kokia kūrybine veikla, bet ir daugiau jėgų, jau nekalbant apie tai, kad mėnesinės ženkliai sutrumpėja ir palengvėja.

Tiesa, intymių raumenų treniruotės ir krūtų masažas – tik maža didelės sistemos dalelytė. Gydomosios Tao Meilės mokytoja taip pat moko meditacijos, kad susitvarkytų emocinis pasaulis, daosių jogos, ciguno, kad pagerėtų dubens kraujotaka ir tvirtėtų stuburas, kūnu laisvai judėtų gyvybinė energija. Kaip tai atrodo praktiškai? „Pavyzdžiui, atliekant trumputę vidinės šypsenos meditaciją, šypsomasi savo širdžiai, blužniai, plaučiams, inkstams, kepenims ir visa energija surenkama į pilvo sritį, – plačiais mostais demonstruoja Edita. – O praktikuojant ciguną, pusvalandį stovima medžio poza, kol pajuntama, kad kūne pradeda cirkuliuoti gyvybinė energija.“

Nefrito kiaušinis – gimdos orgazmui

Editos skaičiavimais, norinčiai išmokti patirti klitorinį orgazmą moteriai intymius raumenis reikėtų sutraukti po 100-200 kartų per dieną. Atlikti šiuos pratimus iš pradžių geriausia gulomis, tačiau vėliau galima treniruotis tiek stovint, tiek sėdint. Dar didesnė tokių pratimų nauda, kai kartu naudojamas nefrito kiaušinis.

Tradicija intymių raumenų pratimams naudoti nefrito kiaušinius atėjo iš senovės Kinijos. Prieš kelis tūkstantmečius šią daosių praktiką žinojo tik Kinijos imperatoriaus ratas, paprastiems žmonėms ji buvo neprieinama. Princesės ir imperatoriaus sugulovės pirmiausia treniruodavosi su nefrito kiaušiniu, o kai šią praktiką įvaldydavo, pereidavo prie sunkesnio auksinio kiaušinio. Šiais laikais pratimams atlikti naudojami ir iš kitų akmenų – obsidiano, aventurino – padaryti kiaušiniai. Vertinant pagal svorį, nefritas iš jų yra sunkiausias.

„Galima kalbėti ir apie pačių akmenų energines savybes. Nefritas – moteriškumo akmuo, stiprina inkstus. Juodas obsidianas daugiau skirtas negatyvui paleisti. Žalias aventurinas – širdžiai atverti. Tačiau esminis momentas – pačios treniruotės, nes tikėtis, kad laikant obsidiano kiaušinį stalčiuje prie lovos, prašviesės emocijos, būtų naivu. Energinė šių akmenų reikšmė yra daugiau pridėtinė pagalba tam, ką jūs darote“, – pabrėžia Edita.

Nefrito kiaušinis masažuoja visą makšties kanalą, kuriame yra refleksologinių taškų, panašiai kaip ant delnų ir pėdų. Juos veikiant, veikiama inkstų, kepenų, blužnies, plaučių ir širdies veikla. Priklausomai nuo to, kurioje makšties dalyje yra nefrito kiaušinis, stimuliuojami atitinkami taškai ir gydomi tų organų fiziologiniai negalavimai, taip pat teigiamai veikiama emocinė būklė. Aukščiausias praktikų su nefrito kiaušiniu taškas – gimdos orgazmas.

Jeigu moteris ilgą laiką neturi partnerio, ilgainiui išsivysto makšties sausumas. Reguliarus darbas su nefrito kiaušiniu, anot moteriškų praktikų instruktorės, leidžia kūnui neužsimiršti ir toliau gaminti natūralų lubrikantą. Taip moteris nesusensta, nesudžiūva pirma laiko.

Kita opi moteriška bėda – su amžiumi, ypač po gimdymų, žemyn besileidžianti gimda. Treniruojant makšties raumenis su nefrito kiaušiniu, pasak Editos, stiprinamos ir gimdą laikančios sausgyslės, tad šią problemą galima išspręsti, o kartais gimdą netgi šiek tiek pakelti į viršų. Tai ir puikus šlapimo nelaikymo prevencijos bei gydymo būdas. „Tikrai nebus taip, kad moteris įsidės nefrito kiaušinį, ir visos bėdos išsispręs – tai naivus mitas. Daug naudingiau yra ne dvi valandas nešioti kiaušinį, o 5 minutes su juo aktyviai treniruotis: kelti makšties raumenimis į viršų, už siūlo patraukti šiek tiek žemyn ir vėl kelti į viršų“, – atkreipia dėmesį mūsų herojė.

Po savaitės antrojoje straipsnio apie Editą Esenku Šimkutę dalyje skaitykite:

„Aš niekada nepešu iš moters kažkokios konkrečios ir itin asmeniškos informacijos, nekamantinėju, prašydama pasakyti, ką ji patiria arba ko ji nepatiria. Aš tiesiog dalinuosi, kaip buvo man, ir paaiškinu tai praktiškai, nes noriu, kad moterys ne tik išgirstų, bet ir pačios išmoktų tai daryti. Kas iš to, kad perskaitysi internete krūvą informacijos, kaip patirti orgazmą – galiausiai vis tiek suprasi, jog niekas neaišku. Todėl mano misija – pamokyti, kaip ir ką daryti, kad netenkinanti padėtis pasikeistų.“