Streptokokiniu meningitu kūdikystėje persirgusiai Militai lemta gyventi su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. (Šeimos archyvo nuotr.)
Kada daugiau, jei ne per adventą, tikėtis stebuklo! Jo viliasi ir klaipėdietė vieniša mama Deimantė Valčiukaitė, auginanti dukrą su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Jei pavyks surinkti 800 eurų delfinų asistuojamai terapijai, galbūt neįgali mergaitė taps ramesnė. O jei reikalai darbe ir toliau klosis sklandžiai, gal ir bankas duos paskolą išsvajotam nuosavam būstui.
„Šiaip mes su viskuo susitaikėme, gyvename, kaip gyvename, tik tas labai didelis Militos piktumas neramina. Mušasi, raunasi plaukus – tai turbūt ir yra baisiausia“, – kalbantis telefonu jaunos moters balse nejusti nei nuskriaustosios pozos, nei dramatizmo, tik fakto konstatavimas be jokių etikečių.
Vieniša mama Deimantė Valčiukaitė tikisi, kad pavyks surinkti 800 eurų delfinų asistuojamai terapijai ir dukters Militos savijauta pagerės. (Šeimos archyvo nuotr.)
Daugiau kaip prieš dešimtmetį sveikos dukrelės susilaukusi Deimantė nenujautė netrukus ištiksiančios nelaimės. Kaip pasakoja, 20 parų sulaukusiai mažylei vis dar buvo nenukritusi bambagyslė, dėl ko teko kreiptis į Kauno medikus. „Mes važiavome, kad ją nukirptų. Ir kirpdami užkrėtė kraują. Milita susirgo streptokokiniu meningitu. Liga komplikavosi ir liko štai tokios pasekmės – cerebrinis paralyžius“, – taupiai dėsto žodžius, tarsi nebenorėdama giliau naršyti po neįmanomą pakeisti praeitį.
Šiandien Militai jau dešimt metų. Mergaitė nevaikšto ir nekalba. Anksčiau lankiusi paprastą darželį nuo 8 val. iki 17 val., praėjusiais metais pradėjo eiti į savaitinę mokyklą. Kaip pastebi mama, nuo to laiko būklė labai pasitaisė: gal todėl, kad pasitaikė puiki mokytoja. Mergaitė mokykloje jaučiasi gerai, jai patinka. Patinka Militai ir mokykloje taikoma terapija su šuniukais. „Anksčiau patys namuose turėjome šunį, dabar turime triušį. Bet tas šuo jau kampais eidavo nuo Militos, nes kai pagaudavo jį už plaukų, tai geruoju jam nesibaigdavo“, – sako Deimantė ir priduria dedanti viltis į gimtajame mieste teikiamą delfinų asistuojamos terapijos paslaugą.
„Delfinų terapiją norime pabandyti, nes galbūt kas nors pasikeistų. Militai prasidėjo brendimas ir ji darosi labai pikta, raunasi plaukus“, – nerimu dalijasi mama. Su svetimais žmonėmis, pasak jos, dukra elgiasi draugiškai – jų nebijo ir nuolat šypsosi. Bet kai reikia rengtis, šukuotis, maudytis, t. y. užsiimti buitiniais dalykais, mergaitė viskam labai priešinasi.
Dideli pinigai
Su cerebrinio paralyžiaus diagnoze gyvenanti Ajana Lolat įkūrė savo likimo draugams padedantį labdaros ir paramos fondą. (Redakcijos archyvo nuotr.)
Vaikams su cerebriniu paralyžiumi padedančiam Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondui Militą įtraukus į pagalbos gavėjų sąrašą, atsirado reali viltis terapinių seansų su delfinais sulaukti jau 2019 metais. Prieš kurį laiką savarankiškai bandžiusių į šią programą patekti Deimantės ir Militos net neregistravo, nes laukiančiųjų eilė buvo sudaryta dvejiems metams į priekį.
AJANOS LOLAT LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
MOKĖTOJO SĄSKAITOS NR. LT267300010148715720
MOKĖTOJO KODAS: 304281099 | MOKĖJIMO PASKIRTIS: MILITA STANSLOVAITĖ
Delfinų terapija taikoma daugeliui sunkių būklių palengvinti: žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocinių traumų. Pasak paramą Militos gydymui renkančio Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondo įkūrėjos Ajanos, prieš kelerius metus jai pačiai taip pat teko dalyvauti delfinų terapijoje ir pavyko pajusti ženklų pagerėjimą: „Aš nežinau, ką delfinai sugeba, bet jie turi labai daug šilumos. Dėl ligos būni visas įtemptas, sunkiai jauti savo kūną. Kai tu pasiplaukioji su jais, supranti, kad viskas su tavimi yra gerai: tu gali mylėti save, gali mylėti gyvenimą, tu gali šypsotis. Nes tu esi nuostabus kaip toks!“
Delfinų terapija – vienas iš pagalbos būdų turintiesiems cerebrinio paralyžiaus diagnozę. Dažniausiai tokiems žmonėms taikoma fizioterapija arba užsiėmimai reabilitacijos centruose. Tačiau kai negalia yra kompleksinė, kai žmogus yra sunkiau kalbantis, turi tam tikrų baimių ir jas sunku paleisti, gyvūnai kartais labai padeda.
Dvi savaitės delfinų terapijos Deimantei ir Militai kainuos 800 eurų – cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų šeimoms tai labai brangu. „Kai šeima turi vaikų ir nė vienas iš jų neserga, papildomų išlaidų yra, bet jas padengia abu tėvai. Tačiau kai vaikelis sunkiai serga, vienas šeimos narių turi atsisakyti darbo, kad galėtų vaikeliu pasirūpinti. Reikalingi vaistai, įvairios terapijos, kurios papildomai kainuoja, o išlaiko šeimą vienas žmogus. Kartais ši našta tenka vienišai mamai, kaip šiuo atveju yra Deimantei. Turint minty, kad vaikas serga ir šeimai visais požiūriais sunku, tie 800 eurų pasidaro didelė, svarbi ir sunkiai surenkama suma“, – skaičiuoja Ajana Lolat, pati gyvenanti su cerebrinio paralyžiaus diagnoze.
Projektas teikia daugiau vilčių
Lietuvos jūrų muziejaus skaičiavimais, Delfinų terapijos centras kasmet yra pasirengęs priimti apie 170 klientų. Pasak delfinų terapijos vyresniosios specialistės Vidos Miškinės, registracija į delfinų asistuojamus terapinius užsiėmimus šių metų rugsėjį buvo atnaujinta 5 savaitėms. Šiuo metu ji vėl sustabdyta ir nauji klientai neberegistruojami. Iš viso sulaukta daugiau nei 200 klientų, norinčių dalyvauti delfinų terapijoje, anketų. Didžiąją dalį užsiregistravusiųjų planuojama priimti 2019 m., o likusieji savo eilės tikriausiai sulauks 2020 m. pirmojoje pusėje.
N. Girdvainienės ir V. Girdvainio nuotr.
Delfinų terapijos centro vedėjos dr. Brigitos Kreivinienės teigimu, delfinų asistuojama terapija galimai taps prieinamesnė ir tiems klientams, kurie dalyvaus gyvūnų asistuojamos terapijos ir gyvūnų gerovės metodikos sukūrimo projekte. Projektas „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“ (projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0008) LR Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros buvo pripažintas sveikatos biotechnologijos inovacija.
Jūrų muziejus įgyvendina inovacijų vystymo projektą, kurio tikslas – parengti gyvūnų asistuojamų terapijų (delfinų, šunų ir žirgų) metodikas, jas patvirtinti moksliniais tyrimais bei sukurti standartizuotą gyvūno, asistuojančio terapiniame procese, gerovės vertinimo modelį. Kelerius metus truksiantis projektas pilnu pajėgumu startuos 2019 metais. Pasitelkus geriausius mūsų šalies mokslininkus, tikimasi sukurti inovatyvųjį produktą – metodiką, kuri padės efektyviau spręsti psichikos ir elgesio sutrikimais bei nervų sistemos ligomis sergančiųjų problemas.
Jam įgyvendinti skirta 769 878 EUR iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. struktūrinių fondų programos pagal priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Bendra projekto vertė – 895 146 EUR, daugiau nei 120 tūks. EUR prie projekto turės prisidėti pats Muziejus. Kone dvejus metus truksiantį projektą klaipėdiečiai įgyvendina kartu su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
„Trys Lietuvos mokslininkų komandos jau pradėjo dirbti, o nuo 2019 metų balandžio mėnesio įsibėgės moksliniai delfinų, žirgų ir šunų asistuojamos terapijos tyrinėjimai bazėse. Tikėtina, kad dalis jau registruotų dalyvių galės dalyvauti moksliniame tyrime nemokamai. Tačiau kol kas apie tai anksti kalbėti, nes vyksta derinimas su mokslininkų grupėmis dėl atrankos kriterijų. Daugelis aspektų dar turi būti aptarta. Šiuo metu tikrai aišku, kad į tyrimą yra kviečiami vaikai nuo 7 metų ir suaugusieji, kurių liga patenka į TLK-10 klasifikatoriaus F (psichikos ir elgesio sutrikimai) arba G (nervų sistemos ligos) skyrius“, – teigia šiam moksliniam projektui vadovaujanti dr. B. Kreivinienė.
Pagalbininkas, padedantis siekti tikslo
2017 m. Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondas surinko reikiamas lėšas Evelinos terapijai su delfinais. (Alfonso Mažono nuotr.)
Paprastai pilną programą sudaro 10 užsiėmimų su delfinais. Šis ciklas trunka 10 darbo dienų, t. y. dvi kalendorines savaites. Nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną dieną vyksta po delfinų asistuojamą terapinį užsiėmimą, o antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais taikomos papildomos terapinės veiklos, skiriamos pagal individualiai sudarytą planą.
Bene dažniausiai taikomi sensorinės integracijos, kineziterapijos, dailės užsiėmimai. Beveik visi užsiėmimai filmuojami, kad paskui specialistai galėtų juos analizuoti ir per trumpą laiką pasiekti maksimalių rezultatų. Tai, anot V. Miškinės, labai svarbu teikiant rekomendacijas ateičiai, nes siekiant gerų rezultatų, būtina tęsti pagalbą ir namų aplinkoje.
Paprašyta suprantamai paaiškinti, kaip veikia gyvūnų asistuojama terapija, V. Miškinė sako, kad gyvūnas žmogui su negalia yra labai didelis motyvatorius ir pagalbininkas, padedantis siekti tikslo.
„Terapiniame procese labai svarbi taikoma metodika, specialisto kompetencija. Tačiau padedant gyvūnui, kliento motyvacija tampa kur kas didesnė.Turbūt žinote, kad didžiajai daugumai žmonių, pamačius vienokį ar kitokį gyvūną, kyla teigiamų emocijų. Pavyzdžiui, delfinas neturi plaukų, yra šlapias ir visiškai kitoks nei įprasta. Šuo labiau įprastas, bet vieniems patinka, kitiems – nelabai, nes vieni mėgsta ilgaplaukius, kiti – trumpaplaukius. Tačiau kad ir koks tas gyvūnas būtų, jis dažniausiai sukelia šypseną, mažina stresą. Dėl tos priežasties daugelis mūsų gyvūnus auginame ir namuose“, – populiariai apie esmę kalba V. Miškinė. Ji pabrėžia, kad asistuojamose terapijose gyvūnas veikia kaip specialisto pagalbininkas.
Kiekvienas gyvūnas gali būti atsipalaidavimo draugas, tačiau tikrai ne kiekvienas gali veikti kaip terapeutas. Savo esme gyvūnas yra terapeuto padėjėjas. O terapija nėra laisvalaikio praleidimas – tai kryptingas, tikslingas darbas, reikalaujantis gana daug žinių. Būtų neteisinga bet kokį gyvūno ir žmogaus bendravimą vadinti terapija. Užsiėmime vis tiek turi dalyvauti moderatorius, vedlys, kuris organizuoja veiklą. Panašiai kaip ir žmogus žmogui: pasišnekėjus su draugais, atrodo, kad palengvėjo, bet tai nėra tas pats, kas profesionali psichoterapija.
Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondas su Lietuvos jūrų muziejumi bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Pasak Delfinų terapijos centro vedėjos dr. B. Kreivinienės, vienas užsiėmimas su delfinais Militai kainuoja 80 eurų, taigi dviejų savaičių programa kartu su papildomo lavinimo veiklomis atsieis 800 eurų. Ši suma nepadengia tikrųjų delfinų terapijos kaštų, todėl neišvengiamai tenka prisidėti ir Delfinų terapijos centrui.
„Lietuvos jūrų muziejus kasmet finansuoja pilną programos kursą dešimčiai klientų, t. y. 100 užsiėmimų su delfinais ir papildomas veiklas. Ne pirmus metus papildomai kreipiasi rėmėjai, kurie nori finansuoti vaikus. Norinčiųjų gauti paslaugas nemokamai daug, todėl džiaugiamės, kad prie mūsų teikiamos paramos nebe pirmus metus prisideda ir kiti rėmėjai“, – sako dr. B. Kreivinienė.
Turėti savo namus
„Šiuo metu turiu vienintelę svajonę – turėti savo namus. Juk man jau 32-eji metai“, – tęsiant pokalbį kelis kartus prasitaria dukrą su cerebriniu paralyžiumi auginanti Deimantė. Vienišai mamai Klaipėdos savivaldybė socialinio būsto neduoda: esą motyvuoja tuo, kad Deimantė yra dirbanti. Štai jeigu nedirbtų – galėtų stoti į eilę. „Kai domėjausi dėl socialinio būsto ir paaiškėjo, kad jis mums nepriklauso, savivaldybė pasiūlė paramą, kai valstybės lėšomis kompensuojama dalis būsto paskolos palūkanų. Jetau, taip apsidžiaugiau! Bet nuvažiavau į banką ir nieko nepešiau: vaiko pinigų į pajamas neįskaičiuoja, o mano alga tada buvo apie 400 eurų, tai paskolos nedavė“, – kasdienybės rūpesčiais dalijasi jauna moteris.
Tą ankstesnįjį darbą gintaro fabrike, už kurį jai mokėdavo minimalią algą, Deimantė neseniai pakeitė – įsidarbino atliekų tvarkymo aikštelėje, kur rūšiuojamos šiukšlės. Čia jai moka daugiau ir yra vilties, kad gaunamų pajamų pakaks paskolai gauti. O kol kas abi dalinasi pastoge su Deimantės tėvais, Militos seneliais. „Padeda, kuo gali. Anksčiau, kai kartu dar gyveno abi mano seserys, buvo lengviau. Dabar viena išvažiavo į kitą miestą studijuoti. Kai pradėjau dukrą leisti į savaitinę mokyklą, visas gyvenimas pasikeitė, – staiga atgyja balsas. – Jau ir sportuoti išeinu, ir į miestą. Atsirado laiko sau.“
„Kaip jūs susitvarkote, iš kur jėgų randate?“ – nesuvaldau nuostabos. „Nežinau, iš kur tų jėgų“, – liūdnai nusijuokia Deimantė ir į mano klausimą atsako klausimu: „O ką darysi?“.
Padėti surinkti reikiamą sumą Militos Stanslovaitės delfinų terapijai galite pervesdami pasirinktą sumą šiais rekvizitais:
AJANOS LOLAT LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
MOKĖTOJO SĄSKAITOS NR. LT267300010148715720
MOKĖTOJO KODAS: 304281099 | MOKĖJIMO PASKIRTIS: MILITA STANSLOVAITĖ
Portalas VERSLI MAMA yra Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondo komunikacijos partneris
