Nors laisvadarbystė ir darbas nuotoliu visame pasaulyje ėmė populiarėti dar šio amžiaus pradžioje, po COVID-19 pandemijos darbas iš namų tapo visiškai normaliu reiškiniu. Nenorą po pandemijos keisti darbo įpročius ir dažniau likti dirbti iš namų pajautė ir dalis darbdavių. Tam yra logiška priežastis – darbuotojui dirbant iš namų, sutaupo ir laimi abi pusės.
Galima sutaupyti
Nors pandemijai praėjus biurai pamažu pildosi, jie greičiausiai niekada nebepasieks ikipandeminio užimtumo lygio. Remiantis Jungtinių Valstijų (JAV) gyventojų surašymo duomenimis, apie 22,5 milijono amerikiečių 2023 m. dažniausiai dirbo iš namų – tai sudarė maždaug 13,8 proc. visos JAV darbo jėgos.
Apklausa parodė, kad didžioji dalis šių darbuotojų gyvena didžiausiuose valstijų miestuose, tačiau labiausiai darbo iš namų tendencija augo tarp vidutinio dydžio miestuose įsikūrusių žmonių.
Kaip teigia užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič, Lietuvoje tendencijos atrodo panašiai. Gyvenant Elektrėnuose ar Lentvaryje ir dirbant Vilniuje įsikūrusioje įmonėje, galima sutaupyti reikšmingas sumas.
Nedideliame mieste pragyvenimo išlaidos bus kur kas mažesnės nei sostinėje, o atlyginimas – „vilnietiškas“. Dirbant iš namų taip pat galima gerokai sutaupyti transportui, dažnai – netgi drabužiams, maistui. Gyvenant mažesniame mieste, pigiau kainuoja beveik viskas.
Atlikus paskaičiavimus aiškėja, kad dirbant iš namų, nepersistengiant galima sutaupyti vidutiniškai 328 Eur kiekvieną mėnesį:
- Vien modernaus 50 kv. m. būsto nuoma Vilniaus centre kainuoja 700–850 eurų per mėnesį, nors Lentvaryje tokios paties kokybės būstas kainuotų apie 500 eurų. Tad gali būti sutaupoma 200 eurų per mėnesį.
- Jeigu iki šiol buvo gyvenama 4 km nuo darbo, degalams ir automobilio remonto išlaidoms gali būti sutaupoma apie 40 eurų per mėnesį.
- Dienos pietūs Vilniuje gali kainuoti apie 7 eurų arba apie 154 eurų per mėnesį. Gaminant maistą namuose savarankiškai, vien pietūs gali kainuoti apie 66 eurų per mėnesį, tad sutaupoma apie 88 eurų.
- Drabužiams ir aksesuarams gali būti išleidžiama vidutiniškai 30 eurų mažiau kiekvieną mėnesį.
- Tiesa, dirbant iš namų, elektros bei vandens sąskaitos gali padidėti maždaug 30 eurų per mėnesį.
Tai reiškia, kad dirbant iš namų galima sutaupyti 328 eurų kiekvieną mėnesį arba beveik 4 tūkst. eurų per metus. Šios santaupos susidaro be didesnių pastangų.
„Jeigu turite vaikų ir vietoje darželio prižiūrite juos namuose, arba nuo darbo gyvenate toliau, santaupos gali gerokai išaugti. Taip pat gali būti daugiau sutaupoma būstui, priklausomai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos“, – skaičiavimus papildo A. Rynkevič.
Dirbant nuotoliu galima sutaupyti ir laiko
- Gyvenant apie 4 km nuo darbo vietos, važiavimas į darbą ir iš jo gali užtrukti apie 20 min. kasdien arba daugiau kaip 7 val. per mėnesį.
- Pasiruošimas darbui (drabužiai, priežiūra ir kt.) dirbant iš namų gali užtrukti apie 15 min. trumpiau, taip gali būti sutaupoma apie 5,5 val. per mėnesį.
- Neproduktyvus bendravimas biure, siekiant užpildyti nejaukią tylą, gali užimti apie 10 min. kasdien, arba apie 3,5 val. kiekvieną mėnesį.
Tad net ir gyvenant netoli darbo bei neskiriant ypatingų pastangų pasiruošimui, kiekvieną mėnesį darbuotojai gali sutaupyti apie 17 valandų per mėnesį, kurias galima praleisti su draugais, šeima, užsiimti hobiais arba netgi dirbti. Dar daugiau laiko sutaupoma, jei gyvenama toliau nuo darbo vietos.
Gerėja produktyvumas ir darbiniai santykiai
Kad ir kaip ironiškai skambėtų, turime būti dėkingi pandemijai, nes ji padėjo suprasti, kad nuotolinis darbas yra įmanomas daugeliui profesijų atstovų. Vis tik dabar darbdaviams vis dažniau spaudžiant darbuotojus grįžti į biurus, būtų laikas suprasti, kad darbas iš namų yra naudingas abiem pusėms. Lankstus darbo grafikas leidžia laisviau tvarkyti asmeninius ar šeimos reikalus, dėl ko pagerėja darbuotojų psichinė sveikata ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Amerikos laisvai samdomų darbuotojų platformos „Upwork“ iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. apklaustųjų norėtų visą laiką dirbti nuotoliniu būdu, o 32 proc. rinktųsi mišrų darbo grafiką (dalį savaitės dirbant iš biuro).
Šie skaičiai rodo aiškią tendenciją, į kurią darbdaviai turėtų atsižvelgti. Be to, dauguma apklaustųjų teigė, kad nuotolinis darbas dėl lankstumo teigiamai veikia nuotaiką ir didina produktyvumą.
„Ne visas laikas ofise būna produktyvus – dirbantieji namuose tą paprastai neproduktyviai praleidžiamą laiką gali skirti sau ir todėl jų pasitenkinimas darbu išauga. Be to, įmonės sutaupo ir tiesiogiai – leidžiama mažiau pinigų biurų nuomai, lengviau pritraukiami darbuotojai, kadangi renkantis nebereikia apsiriboti vienu miestu ar net viena šalimi“, – nuotolinio darbo įmonėms privalumus apibendrina A. Rynkevič.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
