Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda informacinę kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“. Skirtingose Lietuvos savivaldybėse visą balandžio mėnesį vyks įvairūs renginiai skirti seksualinio smurto prevencijai.
Antrus metus Lietuva jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos – balandžio mėnuo skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, skatinti kreiptis pagalbos ir naikinti su tuo susijusius mitus.
Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, yra tvirtai įsišaknijęs visuomenėje ir labai stigmatizuotas. Dėl šių priežasčių jis dažnai yra neatpažįstamas ar ignoruojamas.
Smurtas prieš moteris išlieka opia problema visoje Europoje ir pasaulyje. Realią situaciją sudėtinga įvardinti, nes tai pripažįstama latentine problema. Šiandien dažniausiai kalbama apie smurtą namuose, tačiau mažesnis dėmesys skiriamas priekabiavimui lyties pagrindu viešose erdvėse.
Tik šalindami stereotipus, nemaskuodami problemos galėsime efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu ir jį stabdyti.
„Labai svarbu pastebėti ir padrąsinti atvirai ir garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą. Kiekvienai iniciatyvai būtinas visuomenės palaikymas. Tikiu, kad kampanija „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“ prisidės prie seksualinio smurto atpažįstamumo didinimo, prevencijos ir nesitaikstymo su smurtautojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Neklausk kodėl nesikreipia, padėk kreiptis
Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje – dažna, bet vis dar nutylima problema. Jį patiria net 8 iš 10 žmonių – namuose, viešosiose erdvėse, darbo vietose ir kitoje aplinkoje. 2023 m. atliktas M. Sarafinaitės ir N. Ramanauskaitės tyrimas atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu.
Nepaisant seksualinio smurto paplitimo, pagalbos kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs žmogus. Dažniausiai tai moterys, tačiau seksualinį smurtą patiria ir mergaitės, berniukai bei vyrai.
Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis pasirenka tylėti – vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir nukentėjusiųjų kaltinimas.
Kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad moterys išsigalvoja ar perdeda smurto istorijas. Taip sumenkinama jų patirtis ir atgrasoma nuo pagalbos paieškos.
Net 43 proc. žmonių mano, kad jei moteris buvo apsvaigusi, ji pati iš dalies kalta, o tai perkelia atsakomybę nuo smurtautojo ant aukos pečių. Daugiau nei pusė gyventojų tiki, kad viešai apie smurtą prabylančios moterys turi susitaikyti su žeminančiais komentarais, taip tarsi baudžiant jas už drąsą kalbėti. Visuomenės seksualinio smurto neigimas ir stereotipai dažnai trukdo nukentėjusiesiems ieškoti pagalbos ir teisingumo atstatymo, o juk šio smurto patyrimas yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų.
Pasak VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro“ direktorės, centro „Prabilk“ vadovės dr. Dalios Puidokienės, toks visuomenės požiūris nutildo, izoliuoja ir dar labiau atima galimybę kreiptis pagalbos. Jos manymu, laikas keisti klausimus: vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“.
Seksualinis smurtas dažnai nepalieka matomų randų, bet jis sugriauna pasitikėjimą savimi, kitais žmonėmis ir visuomene, saugumo ir teisingumo jausmą.
„Mūsų, kaip bendruomenės, pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus žinotų: ji ar jis nėra vieni, ji ar jis nėra kalti, o pagalba yra pasiekiama. Kalbėjimas – pirmas žingsnis į gijimą, o visuomenės palaikymas gali padėti jį žengti“, – sako dr. D. Puidokienė.
Pagalba yra, apie ją svarbu kalbėti
Lietuvoje seksualinio smurto problema sprendžiama nacionaliniu mastu. 2023 m. šalyje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ – pirmasis specializuotas centras, teikiantis nemokamą bei konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.
Vos per dvejus metus kreipimųsi skaičius išaugo kelis kartus. 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį metų ketvirtį jau registruoti 28 nauji kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą smurtą ir ieškoti pagalbos.
Vadovaujantis 2019 m. „Ipsos“ apklausa, atlikta aštuoniose šalyse, 78% iš 15 500 apklaustų moterų teigė bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą, tačiau tik 25% nurodė, kad kas nors įsikišo.
Praėjusių metų lapkričio 25 d. Seimo Spaudos konferencijų salėje Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Versli Mama“ ir „Ribologija“ organizavo konferenciją „Saugumo kultūra: kaip gerinti moterų saugumą viešose erdvėse?“.
Joje buvo diskutuojama apie realią moterų saugios ir orios padėties situaciją Lietuvoje ir aptariami sprendimai, kaip padėti moterims jaustis gerai visose gyvenimo situacijose. Konferencija buvo skirta atviram dialogui apie tai, kokių veiksmų būtina imtis, kad moterys jaustųsi saugios visur: savo namuose, darbo vietoje ir bet kurioje viešoje erdvėje. Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“ čia.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto?
Nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba
Skambink +370 661 69 990 (I–V 13:00 val. – 17:00 val.) arba kreipkis el. p. pagalba@prabilk.lt
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
