Supratau, kad nemenkai lūkesčių esu sudėjusi į vaikus ir tikiuosi rasti džiaugsmą juose. Daugelis mamų taip daro. Prisipažinkime – juk norime dėkingumo. Pilnatvės jausmo. Taip ir regime save įeinančias į vaikų kambarį. Štai liepiame susitvarkyti ir išgirstame: „Labai ačiū, Mamyte! Ačiū Tau, kad
Anądien feisbukas su iliustracija priminė, kad yra sausio 25-oji. Kuo ji man buvo ypatinga pernai, užpernai, kodėl tebesvarbi šiemet? Ar ji dar kam nors reikšminga? Sausio 18–25 dienomis jau daugiau nei šimtmetį (nuo 1908 m.) daugelyje pasaulio šalių švenčiama Maldų už krikščionių vienybę savaitė (aštuondienis). Ir Lietuvoje daug kur rengiamos ekumeninės pamaldos,
Prieš keletą metų tokia Maria Kang, gal esate apie ją girdėję, sukėlė šurmulį, socialiniame tinkle paskelbdama šią nuotrauką su klausimu: „O kaip pasiteisinsi tu?“ M. Kang internete ir savo knygoje rašo apie tikėjimą, šeimą ir fizinę sveikatą bei gerą savijautą. Prisistato kaip veikli dirbanti trijų pametinukų mama. Ir sakosi esanti normalus gyvas žmogus (anksčiau turėjęs
„Džiaugiuosi pastovėjusi prie šios moters portreto kopijos“, – sako mūsų rubrikos „Širdžiai” autorė Vilma Sabutienė. Ką ji turi omenyje? „Vėl visa Lietuva keturias dienas gyvens kapinėse“, – kartą prieš Vėlinių savaitgalį nugirdau niaurokai burbtelint žmogų. Mintyse iškart pasisakiau, kad visai ne visa. Kita vertus, pasivijo mintis, jei su meile ir su protu – kodėl
Mokinys paklausęs senolį, kodėl ana tas žmogus toks liūdnas. Senolis atsakęs: „Tikriausiai jis labai daug galvoja apie save“. Tai jei apie save… Kiekvieną rudenį vis patraukia vėl perskaityti Metus. „Pasikartoti“, mintyse šypteliu pati sau ir prisimenu, kaip vaikystėje Tėtis sakydavo apie knygas, prie kurių vis sugrįždavau (iki šiol tas pats): „Mintinai mokaisi“. Taigi,
Vasaros mėnesiai man asocijuojasi su savaitės dienomis. Birželis savo nuotaika primena pirmadienį – ilgos darbų savaitės pradžią (šįryt twitteris švelniai tarstelėjo moksleivių tėveliams, kad summer break will break you). Rugpjūtis – gerasis sekmadienis. O štai liepa – toks aktyvus šventiškas šeštadienis. Ir dar ji man yra medaus skonio – šviežio, tiesiai iš korio, kaip
Jei pasakysiu „saldainis-laikrodukas“, kokia mintis kils pirmiausia? Atlaidai vaikystėje su prekeiviais prie bažnyčios tvoros? Kuri nors dabartinė mugė? Man, kaip turbūt daugumai liuteronų, paminėjus tas violetiniuose „auksiukuose“ įsuktų saldainiukų apyrankes su popieriuke išpieštu ir ant skritulio formos saldainio prilipintu ciferblatu, iškart prieš akis iškyla kapinių
Gal kažkada kažkaip buvau girdėjusi, bet užsimiršo – ir štai vienas straipsnis priminė. Esą Čarlis Čaplinas dalyvavęs jo paties antrininkų konkurse ir… net nepatekęs į finalą. Ne iškart patikiu bet kuo, ką rašo, pabandžiau patikrinti. Greičiausiai tai tikrai tik legenda. Bet neradau ir vienareikšmiško paneigimo. Esą kodėl gi ne, kaip draugės draugui pasakojęs ano
Kai man buvo apie dvidešimt, sėdėdama ant lovos studentų bendrabučio kambaryje kažkuriame žurnale perskaičiau „50 dalykų, kuriuos turi padaryti iki 35-erių“. Atsimenu tik vieną: „Sužinoti, kaip neatrodys tavo plaukai“. Padaryta!.. Turbūt aš ne vienintelė kartas nuo karto peržiūriu savo gyvenimą. Na, apgalvoju, permąstau, prisimenu, svajoju. Permetu mintyse darbus, tikslus,
Ar kam nors pasiryžtate per gavėnią? Būna – atsisakau gardaus / brangaus (prasmė – apriboju save, o sutaupytus pinigus Didįjį Ketvirtadienį atiduodu, paaukoju stokojantiems). Netūnau internete, nežiūriu serialų (užtat perskaitau kasdien po Šventojo Rašto skyrių, turiu konkretų laiką maldai). Kažką nuveikiu artimo labui (savo laiką ir jėgas skiriu kitam žmogui, nuovargį
Juk teko būti paragintai džiaugtis? Net primygtinai, priekaištaujančiai: džiaukis šia akimirka, šia diena, laikas taip greitai prabėga (prisiminiau G. Beresnevičių: „Kol jos eis miegoti, dar penkiolika valandų“). Kartas nuo karto paieškau, ką moterys kalba apie džiaugsmą, džiaugimąsi. Kai reikia patikinimo, kad esu ne viena tokia – na, kuriai pasitaiko nepasidžiaugti kurį
Ar neseniai Vilniaus gatvėse vykęs bėgimas, ar beįsibėgėjantis sausis, ar – kiek stabtelėjus – susimąstymas metų sandūroje priminė vieną atsitikimą iš mokyklos, kai man buvo gal 15-16 metų. Taip ir nepasakyčiau, ar tas atsiminimas skausmingas, ar giedras, ar pamokantis, o gal net išlaisvinantis. Artėjo rajoninės moksleivių bėgimo varžybos. Tai buvo kelių kilometrų
Prieš trejus metus artėjant Kalėdoms internete radau šį atsidūsėjimą apie tai, kaip štai yra tokių mamų, kurios taip viską moka (už visus viską žymiai labiau, tikrai) ir spėja susiruošti šventėms (pavyzdiniam stalui, nuotaikai, muzikiniam fonui), o ir atrodo (įskaitant visus namiškius) taip, kad nors iškart fotografuok žurnalo viršeliui ir fotosesijai jo viduje. O aš…
Kartas nuo karto mūsų namuose, mieste, pasaulyje – mūsų gyvenime – susidaro tokia situacija, kad galva ir širdis susidrumsčia nuo baimės, netikrumo, įtampos, pervargimo – visko, net nuo tamsėjančių ir trumpėjančių dienų. Kas bus?.. Ir tada labai reikia tvirto pagrindo ir atramos. Tokio tikro dalyko. Kas galėtų įnešti aiškumo? Gal kalendorius? Nenušneku – tiek dar […]
Šiandien jaučiuosi tarsi bandyčiau pereiti siauručiu liepteliu ir nenuslysti į vieną ar kitą pusę. Mat sakiau, jog pasidomėsiu, kas parašyta apie moters pašaukimą: ne tik kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą – kaip vyrą ir moterį, bet moterį būtent kaip pagalbą, šalia vyro. Turbūt dažniausiai čia pagalvojame apie moterį kaip apie žmoną ir motiną. […]
Redaktorei užsiminus, kad vertėtų pakalbėti apie moters pašaukimą, viduj kažkaip susigarankščiavau. Jau vien pašaukimas ko vertas, o dar – moters? Neišsemiama tema! Iškart prisiminiau, kaip kartą mokytoja paskelbė rašinėlio temą: „Mano gyvenimo prasmė“ (ar tikslas). Ir pasakė: „Tikintiems žmonėms tai gerai, jie žino: amžinasis gyvenimas. O va mums…“ Tai va.
„Štai, štai kaip aš jaučiuosi ir gyvenu!“ – atsimenu, džiaugsmingai pagalvojau, skaitydama šiuos įstabaus žmogaus Antonijaus Surožiečio žodžius. Nes kai vaikystėje išgirsti iš artimųjų, kad jau tu, Vilma, jei vyras būtum, tai į kunigus matyt eitum: tau vis bažnyčia ir bažnyčia rūpi, – o ten, Tauragės krašte, iš tikrųjų tarp laukų, sandėlių, motociklų, ekonomikos,