Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora auksiniai antrankiai. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti. Taip kai kurie žmonės, nors jaučia nepasitenkinimą ar nori siekti kitų galimybių, tampa tarsi pririšti prie darbo vietos. Tik ar kartais ne per daug aukojame dėl pinigų?
Gali uždėti ir įmonė, ir pats darbuotojas
Auksinių antrankių metafora gali būti suprantama skirtingai. Kai kuriais atvejais tai yra tiesiog nemėgstama karjeros kryptis.
„Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič teigia pastebintis, kad dalis žmonių pradeda karjerą, tikėdamiesi, jog ilgainiui pamėgs pasirinktą kryptį.
„Kartais klaida padaroma jau renkantis studijas, o kartais – vėliau, bet viltis visuomet – ta pati. Tačiau jeigu profesija nepatiko iš pradžių, vėliau situacija dažniausiai tik blogėja. Tokiu atveju, turint kelerių metų patirtį, jau galima uždirbti solidų atlyginimą, o nusprendus keisti karjeros kryptį – viską tektų pradėti nuo nulio. Dažnai tam nesiryžtama“, – sako pašnekovas.
Startuoliai savo darbuotojus itin dažnai „įkalina“ panaudodami opcionus. Gautas opcionas suteikia darbuotojui teisę per tam tikrą laiką pirkti bendrovės akcijų už sutartą kainą.
Jeigu startuoliui sekasi ir jo vertė kyla, žmonės gali jaustis esantys priversti ir toliau dirbti įmonėje vien tam, kad galėtų gauti visus opcionus, kurių neabejotinai negautų kitoje įmonėje.
Tokiais atvejais gali būti susitaikoma ne tik su nemėgstama karjeros kryptimi, bet ir, pavyzdžiui, su prastesnėmis darbo sąlygomis: viršvalandžiais biure ar ne pačia maloniausia vadovybe.
„Kartais žmonės netgi jaučia kaltę, jeigu pagalvoja, kad galbūt reikėtų keisti gerai mokamą darbo vietą. Tai natūralu, ypač jeigu tenka išlaikyti ne tik save, bet ir artimuosius“, – priduria A. Rynkevič.
Keičia gyvenimo būdą, bet kenkia psichologinei būklei
Auksiniai antrankiai kartais surakina taip, kad išsilaisvinti iš jų gali būti itin sunku. Didelės pajamos dažnai lemia gyvenimo būdo infliaciją: padidėja išlaidos būstui, transporto priemonėms, atostogoms ir t. t. Kylant gyvenimo lygiui, žmonėms jau sunku svarstyti apie mažesnį atlyginimą už kitą darbą, kuris teiktų didesnį pasitenkinimą arba labiau atitiktų asmenines aistras. Tokį pasyvumą gali lemti ir visuomenės, ypač artimųjų, lūkesčiai.
Deja, dažnai finansinė sėkmė prilyginama asmeninei sėkmei, todėl gali būti didžiulis spaudimas išlaikyti tam tikrą gyvenimo būdą ar statusą.
Karjeros pokyčiai gali skatinti tarsi prarasti dalį savęs. Tačiau toliau dirbant netenkinančia karjeros kryptimi, taip pat kyla pavojų.
„BMC Health Services“ paskelbtas tyrimas rodo, kad profesinis identitetas turi didelę reikšmę pasitenkinimui darbu. Be šio identiteto žmonės dažnai gali daug greičiau perdegti, pritrūkti pilnatvės ir laimės jausmo. Na, o jeigu žmogus suvokia, kad dirba tik dėl pinigų, gali itin sustiprėti nepasitenkinimas ir stresas.
Auksiniai antrankiai anksčiau ar vėliau nukrenta
Dažnai įsipainiojus į tokį pasitenkinimo nekeliantį darbą, užsibrėžiamas konkretus tikslas: įsigyti būstą, sukaupti tam tikrą sumą pinigų arba pasiekti visišką finansinę laisvę, o tada palikti nemėgstamą darbo vietą.
Knygos apie perdegimą „Geltonas Feniksas“ autorius Almantas Dulkys pastebi, kad žmonės, trumpuoju laikotarpiu parduodami savo siekį dirbti mėgstamą ir prasmingą darbą, tikisi, jog nemėgstamame darbe uždirbta finansinė grąža bus didesnė nei negautas moralinis pasitenkinimas.
Tačiau laimės jausmas ateityje dažnai neatperka šiandienos kančios, laimė – tik čia ir dabar. Blogiausia, ką galima padaryti, tai parduoti savęs įprasminimą už daiktus.
„Vienintelė išimtis – pirkiniai, kurie yra aukštos moralinės vertės. Pavyzdžiui, už uždirbtus pinigus atžalos išleidžiamos studijuoti universitete. Tada, matant dėkingumą vaikų akyse, tai gali atsipirkti. Be to, tokiu atveju aiškus ir kančių pabaigos terminas“, – sako A. Dulkys.
Vis dėlto pasiseka ne visiems. Kai kurie galiausiai palūžta ir išeina iš darbo dėl psichologinių problemų darbe ar dėl pašlijusių santykių namuose. Kiti tiesiog nusprendžia, kad aukoti riboto gyvenimo laiko tam, kad užsiimtų nemėgstama veikla dėl pinigų, – neverta.
Iš tiesų JAV darbo departamento duomenimis, net 32 proc. amerikiečių, išėję iš darbo 2020–2022 m., pasirinko poziciją su mažesniu atlyginimu. Kitaip tariant, dalis nusprendė pakeisti karjeros kryptį arba tiesiog skyrė pirmenybę geresnei darbo aplinkai, o ne didesniam atlyginimui.
A. Dulkys pastebi, kad tokiais atvejais dažnai pasikeičia ir socialinis ratas. Tačiau dėl to išgyventi nereikia, nes su kai kuriais žmonėmis ryšys tik sutvirtėja.
Patarimai, kaip auksiniai antrankiai gali dingti iš jūsų gyvenimo
- Kalbėkite apie problemas. Komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo visada turėtų būti atvira. Įmonės privalėtų darbuotojams suteikti kad ir anoniminę grįžtamojo ryšio galimybę, o darbuotojai turėtų nebijoti išsakyti savo minčių.
- Naudokitės esama darbo vieta naujai pradžiai finansuoti. Skirkite dalį savo esamų pajamų „išėjimo fondui“. Šį fondą laikykite investicija į savo ateitį, kad galėtumėte, išėję iš darbo, keisti karjeros kryptį ar įmonę ir nesijaudinti dėl finansų. Jeigu jums patinka įmonė, kurioje dirbate, bet neteikia pasitenkinimo pats darbas, pabandykite pareigas keisti pačioje įmonėje.
- Prieš išeidami iš darbo įsitikinkite, ar renkatės tinkamą kryptį. Dar dirbdami pradėkite ieškoti naujų karjeros galimybių arba verslo idėjų. Jeigu pereinate į kitą įmonę – pasidomėkite atsiliepimais apie įmonės kultūrą. Jeigu keičiate karjeros kryptį, pradėkite mokytis jau dabar. Imkitės laisvai samdomo darbo ar netgi išbandykite įsidarbindami daliniu etatu. Tai padės jums priimti tinkamą sprendimą ateityje.
- Nustatykite savo dabartinio etapo pabaigos datą. Užuot likę nemėgstamoje darbo vietoje neribotą laiką, nustatykite tvirtą „galiojimo pabaigos datą“ (pvz., po 6 mėnesių) – iki tol arba dairykitės naujo darbo, arba ruoškitės keisti esamą darbą formuodami naujus įgūdžius.
- Dirvą ruoškite jau šiandien. Atsižvelgiant į tai, kokį esminį pokytį planuojate, reikia atitinkamai ir pasiruošti. Gilinkite žinias, lankykite kursus, plėskite pažinčių ratą, būkite aktyvesni socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, „LinkedIn“).
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
