Po ilgai lauktų ir greitai prabėgusių atostogų grįžti į darbus gali būti sudėtinga. Tenka atsisveikinti su tingiais rytais, kelionių nuotykiais bei grįžti į gerai pažįstamą darbo savaitės ritmą – dažnam net ši mintis sukelia nerimą. Verslo psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad neigiamų emocijų tokiu metu nereikėtų vengti, nes svarbu leisti sau išjausti visas būsenas. Svarbiausia atminti, kad jos – laikinos.
Pasak verslo psichologės U. Juodytės, grįžus po atostogų svarbu valdyti savo darbinius lūkesčius: „Neužsikelkite jų pirmajai dienai. Pirmiausia susirašykite užduočių sąrašą ir prioritetus, kad būtų aišku, nuo ko pradėsite ir nesiblaškydami galėsite susitelkti į darbus“.
Verslo psichologė U. Juodytė.
Rekomenduojama pradėti nuo svarbių, bet paprastų užduočių, kurias galima padaryti per 20–40 minučių. Be to, grįžus po atostogų, paprastai taip pasineriama į darbus, kad visos poilsio metu sukauptos jėgos išgaruoja per pirmąją savaitę. Dėl to svarbu išlaikyti miego, judesio, mitybos režimą.
Ekspertė siūlo pirmą darbo dieną susirinkti visą informaciją, kas ir kaip vyko, kol buvote atostogose. Kai jau suprasite, kokia esama situacija, darbų sąrašas ir prioritetai labai pravers.
„Beje, kai žadate kolegoms ar klientams užduočių atlikimo terminus, reikėtų prieš tai savęs paklausti, koks užduoties atlikimo laikas būtų adekvatus, atsižvelgiant į realybę, jog ką tik grįžote po atostogų. Tam, kad neužpultų begalinis nerimas, priminkite sau, jog nebūtinai pavyks atliepti iškart visų poreikius ir lūkesčius. Tačiau reikia suprasti, kad tai nieko nepasako apie jūsų profesionalumą. Nepamirškite už kiekvieną padarytą darbą sau padėkoti: tai bus būdas fiksuoti pažangą ir jausti, jog tikrai judate į priekį“, – rekomenduoja specialistė.
Pagalbos sau būdai
U. Juodytė pažymi, kad po pasibaigusių atostogų jaučiant blogas emocijas svarbu sau priminti, kad visi – tiek teigiami, tiek neigiami – jausmai yra natūrali mūsų dalis.
„Jei norite sau padėti ir save palaikyti, vertėtų pasinaudoti keliais savipagalbos būdais. Pirmiausia, jei tik yra galimybė, neskubėkite grįžti į darbus: pasilikite bent 3–4 dienas adaptacijai, ramiam pasiruošimui. Taip pat nespauskite savęs jausti kitokias emocijas“.
Dažnai sau sakome: „Esu pailsėjęs – turiu būti laimingas, džiaugsmingas“. Bet realybė yra kitokia. Jei jaučiame kitus jausmus, svarbu juos pastebėti, neslopinti. Galime sau priminti, kad jie laikini ir tikrai ateis pozityvesnės emocijos.
Jei liūdesys, nusivylimas ar nerimas labai intensyvūs, psichologė siūlo apie tai pasikalbėti su artimaisiais, draugais, kuriais pasitikite.
Jeigu tokių žmonių neturite – rekomenduojama kreiptis į specialistus. Jie padės rasti būdų, kaip išbūti su jausmais ir save palaikyti.
Be to, gali pagelbėti fizinė ar kita veikla, kuri padėtų bent trumpam nukreipti dėmesį ir sudaryti sąlygas kitoms būsenoms, jausmams užgimti. Džiugesio gali suteikti ir kitų atostogų planavimas ar rezervavimas iš anksto. Verta pagalvoti, kas labiausiai džiugino atostogų metu, ką norėtųsi pakartoti ir susiplanuoti laiką kitam kartui.
Grįžimui iš atostogų ruoškitės dar neišvykus
Anot U. Juodytės, verta iš anksto pagalvoti, kiek laiko reikės tam, kad pasiruoštumėte grįžimui, kokie darbai turės būti padaryti pirmiausia, kaip galite tam pasiruošti jau dabar. Taip pat kolegas, klientus įspėkite ne tik apie tai, kada grįšite, bet ir maždaug kada jie gali tikėtis jūsų dėmesio. Gerai apgalvokite laiką, kurio jums reikia sugrįžimui į normalią darbo rutiną.
Svarbu turėti mintyje kelis pratimus, padėsiančius numalšinti sukilusį nerimą. Trumpam sumažinti nerimą gali padėti kvėpavimo, įsižeminimo pratimai. Pavyzdžiui, galite taikyti 4–2–6 kvėpavimo metodą: būkite sulaikę kvėpavimą dvi sekundes, tada per šešias sekundes išvėpkite per nosį ir kartokite šį ciklą kelis kartus, palaipsniui mėgindami kvėpuoti lėčiau ir taip suvaldyti nerimą.
Svarbu atminti, kad ir koks būtų darbų krūvis, kas 2 val. mažos pertraukėlės yra būtinos. Jų metu atsigerkite vandens, fiziškai pajudėkite.
Patiriant stresą, svarbi sveikatai palanki mityba
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, stresą patiriantiems žmonėms dažnai norisi emocijas raminti maistu.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, stresą patiriantiems žmonėms dažnai norisi emocijas raminti maistu.
Ekspertė tokiu atveju pataria vengti užkandžių kramsnojimo, nes dažniausiai pasirenkami mažos maistinės vertės produktai: „Tai maistas, kuris turi daug makronutrientų – riebalų ir angliavandenių bei šiek tiek baltymų, o mikronutrientų – vitaminų ir mineralinių medžiagų – mažai.“
Manoma, kad pats stresas sutrikdo žmogaus poilsio ir darbo režimą, pasireiškia miego sutrikimai. Tai susiję su tam tikrais procesais, vykstančiais galvos smegenyse, su tokių medžiagų kaip serotoninas, melatoninas gamyba.
Maiste, kuris kramsnojamas malšinant stresą, medžiagų, kurios skatintų serotonino ir melatonino gamybą, negausu. Šiuo atveju rekomenduotini maisto produktai – tai šakniavaisės daržovės, tamsiai žalios lapinės daržovės, sėklos, migdolai.
„Taip pat jūsų racione turėtų atsirasti kruopų, įvairių daržovių, reikėtų saikingiau vartoti skrudintus patiekalus“, – pataria dr. E. Gavelienė.
Pranešimo spaudai organizatorių nuotr.
