Atostogos automobiliu – atgimstanti šeimos pramoga

Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebimas vis didesnis kelionių automobiliu populiarėjimas. Dėl užsitęsusios pandemijos ir nuolat kintančių reikalavimų kertant sienas, žmonėms tapo sunkiau išvykti iš savo valstybių, todėl vis dažniau renkamasi keliauti automobiliu. 

„Toks keliavimo būdas nėra naujiena, septintajame dešimtmetyje JAV tai buvo populiariausias šeimų keliavimo būdas, kurį vėliau pakeitė kelionės lėktuvais. O išvykų automobiliais populiarėjimo, saulėlydžio ir atgimimo istorija labai įdomi, ji atspindi ir kultūrines bei socialines skirtingų laikmečių aktualijas“, – sako Neringa Sinkevičienė, DFDS Rinkodarinių kampanijų vadovė.

 Kelionių automobiliu pradžia

Pirmoji tolima kelionė automobiliu užfiksuota 1888 metais Vokietijoje, kai Berta Benz, automobilio išradėjo Karlo Benzo žmona, eksperimentiniu įmonės „Benz motor“ modeliu Vokietijos keliais nuo Manheimo iki Pforcheimo ir atgal nukeliavo apie 106 km. Tuo metu automobilis galėjo išvystyti vos 16 km/h greitį, taigi kelionė truko beveik 7 valandas. Moteris išvyko su savo dviem sūnumis, o jos vyras nieko apie tokius žmonos planus nežinojo. Sėkmingai grįžusi namo, Bertha Benz pasakojo, kad keliavo norėdama aplankyti savo motiną, tačiau dabar manoma, kad kelionė buvo gerai suplanuotas reklaminis „Benz motor“ triukas, nes tuo metu automobiliai buvo naudojami įveikti tik trumpus atstumus. Suplanuota ar ne, tokia reklaminė kampanija buvo ypač sėkminga, nes šeimos verslas suklestėjo ir davė pradžią automobilius gaminančiai įmonei ,,Mercedes-Benz“.

Neringa Sinkevičienė pasakoja, kad kelionių automobiliu masinis išpopuliarėjimas siejamas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kur pirmoji kelionė automobiliu įvyko 1903 m., kai gydytojas ir automobilių pradininkas Horatio Jacksonas susilažino, kad sugebėtų nuvažiuoti nuo San Francisko iki Niujorko per mažiau negu 60 dienų. Kartu su mechaniku Sewall Crockeriu ir šunimi, vardu Budas, jie išvyko „Winston Touring“ firmos automobiliu, pramintu „Vermont“. Šis modelis turėjo vos 20 arklio galių ir buvo pilnai prikrautas daiktų, reikalingų transporto priemonės taisymui bei išgyvenimui. Iki tol dar niekam nebuvo pavykę taip greitai pervažiuoti šalies, nes automobiliai dažnai gesdavo, trūko mašinoms pritaikytų kelių, o esantys buvo grįsti akmenimis, po juos dažniau važinėdavo vežimai ir vaikščiodavo pėstieji. Tokios kelionės buvo dar sudėtingesnės dėl stotelių pakelėse trūkumo, todėl keliautojai negalėjo pasipildyti kuro bako ar užkąsti. Jacksonas, Crockeris ir Budas keliaudami kartais net kelias dienas turėjo išgyventi be maisto. Finišą komanda pasiekė praėjus 63 dienoms nuo kelionės pradžios. Tokios lažybos jiems kainavo 8,000 USD (dabar beveik 250 000 USD.)

XX a. pradžioje JAV kelių infrastruktūra greitai keitėsi ir tobulėjo. 1930-aisiais garsusis kelias „Route 66”  buvo beveik galutinai išasfaltuotas, sujungdamas rytų ir vakarų pakrantes. Tai paskatino valstybės vienijimąsi, versto klestėjimą, žmonėms atsirado galimybė praplėsti akiratį. Pirmieji keliautojai nuosavais automobiliais norėjo ne tik išvažiuoti atostogauti, bet ir išbandyti naujuosius kelių tinklus ir pamatyti tolimesnes šalies vietoves. Atsargus kelionių automobiliu augimas tęsėsi iki pat Antro pasaulinio karo pradžios.

Šeimos atostogos – ant keturių ratų

Pasak Neringos Sinkevičienės, kelionių automobiliu suklestėjimas siejamas su tuo, kad vis daugiau amerikiečių galėjo įpirkti nuosavą automobilį. Šeštajame dešimtmetyje apie 75 proc. šiaurės Amerikos šeimų jau turėjo automobilius, o Jungtinės Amerikos Valstijos buvo stambiausia automobilių gamintoja visame pasaulyje. Automobiliai tapo nebe prestižine preke, bet ir darbo priemone, pagrindiniu šeimos transportu. Pasak V. Klumbio, pasikeitė ir visuomenės požiūris:  Po karo grįžę kariai, jau žinojo, kad pasaulis kupinas gėrybių, kurias verta pamatyti. Dėl geros ekonominės situacijos daugelis šeimų turėjo asmenines transporto priemones ir galėjo kelioms savaitėms išvažiuoti atostogauti.  Taigi kelionės automobiliais buvo dažna viduriniosios klasės pramoga. Jie važiuodavo visą dieną, sustodami pažiūrėti įvairių turistinių objektų, žaisdavo kelionės žaidimus, bendraudavo, o vakare stovyklaudavo pakelėse. Išpopuliarėjusios kelionės automobiliu  padėjo suklestėti  ir kitiems verslams: pakelės kavinėms (ypač išpopuliarėjo greitojo maisto industrija), degalinėms, viešbučiams, o kartais didžiųjų kelių pakraščiuose net pradėjo kurtis miestai.

Septintajame dešimtmetyje, kilus hipių judėjimui, kelionės automobiliais ir autobusiukais jaunimui tapo gyvenimo būdu. Jie paversdavo savo transporto priemonę į ratuotus namus ir, susibūrę į grupes, keliaudavo po visą šalį. Hipių judėjimas užvaldė visą pasaulį, gyvenimo būdas ir priešiškumas karui susilaukė daugybės sekėjų, todėl kelionės automobiliu išpopuliarėjo ir už JAV ribų.

Iš naujo atrandama sena

Tačiau XX a. pabaigoje susidomėjimas kelionėmis automobiliu nuslūgo. Aštuoniasdešimtaisiais metais aviacijos pramonė tapo patikimesnė, o skrydžiai lėktuvais pradėjo pigti. Skristi lėktuvu buvo prestižo ženklas – skrydį finansiškai sau galėjo leisti vis daugiau žmonių, todėl kelionės automobiliu tapo nebemadingos ir atrodė, kad jau niekada negalės konkuruoti su pigių skrydžių teikiamomis galimybėmis keliauti aplink pasaulį.

Pasak Neringos Sinkevičienės, kelionių ekspertai nuo 2020  metų pastebi, kad atostogos ant ratų grįžta į madą. Kelionių automobiliu atgimimą paspartino pasaulį užklupusi pandemija: stipriai apribojus keliones lėktuvu, o atskrendantiems turistams taikant griežtus izoliacijos reikalavimus, vis daugiau žmonių rinkosi keliauti asmenine transporto priemone.

„Keliautojai automobiliu jaučiasi turintys daugiau kontrolės kelyje, gali sustoti ir apžiūrėti pakeliui esančias įdomias vietas, sustiprinti ryšį su kartu keliaujančiais ir mėgautis nuotykiais bei potyriais. Iš naujo atradę tokių kelionių malonumą gali mėgautis ir šiuolaikinių technologijų ir infrastruktūros teikiamais patogumais“, – sako Neringa Sinkevičienė.

Dabar, kai nebereikia sekti popierinio žemėlapio, baimintis ar užteks kuro, važiuoti tiesiai per aplinkui, nes yra jūras kertantys keltai, o nakvynės vietą galima susirasti iš anksto, kelionės automobiliu tapo daug paprastesnės ir patogesnės. Taip pat nebereikia nerimauti dėl  63 dienas trunkančios kelionės. Su šiuolaikiniais automobiliais ir išvystytu greitkelių tinklu pervažiuoti visas Jungtines Amerikos Valstijas nuo vakarinės iki pietinės pakrantės (3366 km.) užrunka apie 45 valandas. „Europą automobiliu iš šiaurės į pietus pervažiuoti užtruktų 60 valandų, o Vokietiją, iš Lietuvos plaukiant DFDS keltu, galima pasiekti vos per 19 valandų“, – primena Neringa Sinkevičienė. Tegul prasideda Autostogos!

Nuotraukoje Neringa Sinkevičienė, DFDS Rinkodarinių kampanijų vadovė