Seimas pritarė siūlymui, kad gegužės pirmąjį trečiadienį būtų minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena. Tai svarus nevyriausybinių organizacijų, nuolat kalbančių apie depresijos po gimdymo problematiką, pasiekimas.
Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, svarstymo metu kviesdama parlamentarus pritarti įstatymo projektui, pabrėžė, kad mamų psichikos sveikatos situacija yra neraminanti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Maždaug kas dešimta moteris yra patyrusi depresiją po gimdymo. 66 proc. moterų, kurioms būtų galima įtarti pogimdyvinę depresiją, nėra lankęsi pas psichologą”, – sakė Seimo narė.
Pasak jos, žvelgiant kompleksiškai tiek į Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek į nevyriausybininkų iniciatyvas, tokia simbolinė diena yra svarbi.
Apklausos rodo, kad maždaug penktadalis Lietuvoje gimdančių moterų patiria reikšmingų depresijos po gimdymo simptomų, bet nesulaukia joms tuo metu taip reikalingos pagalbos.
„Jaunos mamos neretai jaučiasi pasimetusios, sutrikusios, jas kamuoja kaltės jausmas, dažnai genda santykiai su vyru, trūksta laiko buičiai. Būtų gerai, jei artimieji, kaimynai, bendruomenės nariai žinotų, kad jas reikia palaikyti bei kaip tai padaryti,“ – anksčiau portalui VERSLI MAMA yra sakiusi projekto „Mama mums rūpi“ autorė Asta Petraitienė.
Iniciatyva kilo iš nevyriausybininkų
Pirmosios apie tai, kad Lietuvoje reikėtų minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, pradėjo kalbėti projekto „Mama mums rūpi“ sumanytojos A. Petraitienė ir Nida Vildžiūnaitė.
Anot jų, simboliška, kad gegužę švenčiama ir Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis), ir Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena (gegužės 3-ioji). Pastarosios dienos minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į besilaukiančiųjų ir naujų mamų psichikos sveikatos būklę. Įvairiuose Lietuvos miestuose organizuojami mamų ėjimo renginiai, kalbama apie moterų emocinę sveikatą.
Projekto autorių manymu, labai svarbu pasiekti regionuose gyvenančias mamas, kurioms neretai sunkiau sulaukti tinkamos medicininės, psichologinės pagalbos, nei didmiesčių gyventojoms.
Pritarta ir Vilko vaikų atminimo dienai
Į atmintinų dienų sąrašą taip pat įtraukta rugsėjo 14-oji – Vilko vaikų atminimo diena. Vilko vaikai, arba Lietuvos atminties kultūroje geriau atpažįstami kaip vokietukai, buvo nepilnamečiai vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigos ar pokario metais dėl vykusio bado pėsčiomis, vežimais ir prekiniais traukiniais pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą, ieškodami maisto ir prieglobsčio.
Skaičiuojama, kad Rytprūsių krašto vokiečių vaikų sovietų Lietuvoje galėjo būti apie 6000–8000.
Atmintinų dienų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIVP-3649(2) pritarė 98, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.
Iliustracija – asociatyvinė iš portalo archyvų.
