Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Evaldas Dūdonis ir vyresnioji teisininkė Laura Matuizaitė
Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS). Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos?
Įgyvendino įstatymo nuostatas
Prievolė kaupti ir saugoti duomenis apie UBO Lietuvoje įsteigtiems ir veikiantiems juridiniams asmenims galiojo jau ne vienerius metus, vis tik, nesant pareigos ją išviešinti ir jokios realios atsakomybės už jos nesilaikymą, įmonės labai retai tai darė. Vis tik UBO išviešinimui skirtas JANGIS pradėjo veikti tik šių metų pradžioje, o jo techninės galimybės, kurios iki gegužės pirmosios reikalavo atskleisti tik dalį galutinių naudos gavėjų (nuosavybės teisę į bent ketvirtadalį Lietuvoje veikiančios juridinio asmens kontroliuojančius fizinius asmenis; mažiau nei ketvirtadalį jo kontroliuojančius asmenis galutiniu naudos gavėju nurodant juridinio asmens vadovą ar kolegialaus valdymo organo narį), nuo gegužės pirmosios itin išsiplėtė.
Kodėl padėtis drastiškai pasikeitė gegužės 1 d.? Nes nuo tos dienos į JANGIS posistemę jau reikia pateikti duomenis ir apie tuos fizinius asmenis, kurie turi bent 25 proc. Lietuvoje veikiančio juridinio asmens ir jį kontroliuoja per kitus Lietuvoje ar užsienyje įsteigtus juridinius asmenis. Tam reikės šių tarpinių juridinių asmenų legalizuotų išrašų su vertimu į lietuvių kalbą, išskyrus tuos atvejus, kai tarpiniai juridiniai asmenys yra registruoti Lietuvoje arba užsienio registrų duomenys apie tarpinius asmenis viešai prieinami per Europos verslo registrą.
JANGIS posistemyje nuo šiol taip pat reikia galutiniais naudos gavėjais registruoti ir fizinius asmenis, kuriems bent ketvirtadalis Lietuvoje veikiančio juridinio asmens priklauso bendrosios nuosavybės teise (pvz., sutuoktiniams). JANGIS reikia pateikti duomenis ir apie galutinius naudos gavėjus, jei jie yra užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys – tam, skirtingai nei Lietuvos piliečiams, reikia papildomai pateikti naudos gavėjų asmens dokumentų kopijas.
Visa tai buvo padaryta tam, kad būtų galima įgyvendinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Panašius galutinių naudos gavėjų registrus jau keletą metų turi tiek Latvija, tiek Estija.
Atsakomybė – ir vadovui
Tiesa, iki liepos pirmosios dar liko įdiegti galimybes pateikti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus investiciniams fondams ir investicinėms bendrovėms, tad JANGIS pilna apimtimi turėtų pradėti veikti jau rugpjūčio pradžioje. Iki to likus dar dviem mėnesiams, Registrų Centras elektroniniais laiškais geranoriškai skatina juridinius asmenis pateikti informaciją apie galutinius savo naudos gavėjus. Siūlytume nepriskirti šio pranešimo „šlamšto“ kategorijai, į jį žiūrėti rimtai ir pateikti jame prašomą informaciją. Atrodytų, smulkmena, tačiau nenurodžius reikiamų duomenų vėliau tai gali sukelti gana rimtas pasekmes tiek Lietuvoje veikiantiems juridiniams asmenims, tiek jų vadovams. Pastariesiems galės būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri siekia iki 3,5 tūkst. eurų už pirmą pažeidimą ir iki 5,8 tūkst. eurų už pakartotinį.
Be to, duomenų apie naudos gavėjus į JANGIS nepateikusiems juridiniams asmenims taip pat grės būti įrašytiems į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą vienerių metų laikotarpiui. Galiausiai, remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis bankai po rugpjūčio 1 d. neturėtų pradėti dalykinių santykių (atidaryti banko sąskaitą, vykdyti pavienes pinigines operacijas ar sandorius ir pan.) su įmonėmis, kurios nebus pateikę duomenų JANGIS.
Taigi, reikalavimų nesilaikymas šalia finansinių pasekmių neabejotinai turėtų ir reputacinių pasekmių verslui ir jo augimui. Tai gali daryti tiesioginę įtaką šios pareigos nesilaikančių juridinių asmenų santykiams su bankais ir kitomis finansų įstaigomis, investuotojais, viešųjų pirkimų organizatoriais ir kitais subjektais.
