Marijus Plančiūnas, „Paysera“ Informacinių sistemų vadovas
Kortelė saugiai guli mano piniginėje, o kažkas ją tuština atsiskaitydamas internete. Tai ne filmo apie pavogtą tapatybę anonsas. Tai vis dažniau pasitaikantis nusikaltimas. Užtenka trupučio neatidumo, nelaiku atsidurti netinkamoje vietoje ir kortelės duomenys gali iškeliauti sukčiams jums to nepastebint.
Apgaulinti laiškai ir „skambučiai iš banko“
Klasika yra klasika. Ji neišeina iš mados. O sukčiavimo žanro klasika yra laiškai „iš banko“, laiškai iš „valstybinės institucijos“ (pvz. VMI, FNTT), arba „banko vadybininko“ skambučiai. Jų tikslas – išvilioti kortelės duomenis, sukūrus įtikinančią istoriją jog kažkas negerai su žmogaus sąskaita (pvz. pastebėti „juodi“ pinigai) arba kortele („bus užblokuota“), o šią problemą išspręsti prašoma prisijungti prie paskyros, padiktuoti kortelės duomenis ar pnš. Kad žmogus nespėtų susivokti, jog yra maustomas, sukčiai auką paprastai skubina veikti kuo greičiau. Tai buvo ir tebėra viena populiariausių finansinių apgavysčių formų.
Kad fišingo laiškas atrodytų tikroviškiau, sukčiai jame gali panaudoti tikrus jūsų duomenis, kurie kažkada buvo pavogti iš paslaugų teikėjų. Pavyzdžiui, „City Bee“ nurodo, kad 2021 m. įvykusios atakos metu buvo pavogti tokie dalies klientų duomenys, kaip mokėjimo kortelės tipas, galiojimo laikotarpis ir paskutiniai keturi kortelės numerio skaičiai. Savaime šių duomenų nepakaktų atsiskaityti mokėjimo kortele, tačiau duomenys gali tapti jauku norint įtikinti laiško tikroviškumu. Pavyzdžiui, jeigu iš sukčių gausite suklastotą laišką „iš banko“ su tikros kortelės duomenimis, toks laiškas gali pasirodyti tikroviškas.
SMS: „Jūsų kortelė užblokuota. Norėdami atblokuoti, spauskite čia“
Smišingas (angl. smishing) panašus į fišingą e. laiškais, tik kortelės ar prisijungimo duomenis bandoma žvejoti SMS žinutę. Šiuolaikinės technologijos sukčiams leidžia sugeneruoti bet kokį SMS siuntėjo vardą, todėl SMS sukčiavimas gana įtikinantis sukčiavimo būdas. Taigi, jeigu anksčiau iš tikrojo savo banko esate gavę sveikinimą gimtadienio proga, o sukčiai sugeneruoja analogišką banko pavadinimą, (pvz., UAB „Geras bankas“), išmaniajame telefone sukčių žinutė įkris į tą pačią žinučių išklotinę, kurioje buvo UAB „Geras bankas“ kažkada siųstas sveikinimas.
Kenkėjiškos ir šnipinėjančios programos
Fišingui – t.y. prisijungimo ar kortelės duomenims sužvejoti – gali būti pasitelkiamas papildomas žingsnis – įrenginio sekimas, pasitelkiant šnipinėjimo programas. Šnipinėjimui, pavyzdžiui, gali būti pasitelktas klaviatūros registratorius, kuris sukčiams perduoda tai, ką spausdinate savo klaviatūra. Įskaitant ir internetinėje parduotuvėje suvedamus kortelės duomenis.
Taigi, jeigu žinučių platformoje ar e-paštu gaunate nuorodą su smalsumą žadinančiu tekstu (“Ei, tu matei šitą???”), atsidarę nuorodą galite to nežinodami „išvynioti” sukčių atsiųstą „dovanėlę“.
Nesaugios arba piktavališkos e. parduotuvės
Per Covid-19 pandemiją internetinė prekyba suaktyvėjo kelis kartus, tačiau ar smulkesnės e. parduotuvės saugumo užtikrinimui ėmė skirti daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui?
Programišiams tokios parduotuvės lengvas grobis. Įsilaužę į nesaugią e. parduotuvę programišiai gali pasisavinti asmeninius (kurie toliau naudojami fišingui) ar bei mokėjimo duomenis, kurie naudojami mokėjimo operacijoms. Kartais duomenų surinkimui specialiai sukuriamos patrauklios, bet netikros elektroninės parduotuvės, kurių pagrindinė funkcija – išvilioti duomenis. Gali būti, kad jose nepavyks užbaigti užsakymo (t.y. pinigai nebus nuskaičiuoti), nes jų tikslas yra tik susirinkti asmeninius duomenis, kurie vėliau bus panaudoti fišingui.
Įsilaužimai į kasos sistemas
Finansiniai sukčiai taikosi į vietas, kuriose mokėjimų duomenys iš vieno taško keliauja į kitą, todėl kompiuterinės kasos sistemos (POS) yra dažnas programišių taikinys pasauliniu mastu. Be to, kortelės duomenys gali būti nuskaityti prie mokėjimo aparato pritaisius specialų įrenginį.
Kortelių duomenų vagystės per viešą Wi-Fi (angl. man-in-the-middle, arba MITM)
Viešai prieinamas bevielio interneto stoteles programišiai naudodavo MITM (angl. Man-in-the-middle) tipo atakoms. Sekdami srautą tarp jūsų įrenginio ir interneto programišiai taip žvejodavo kortelių duomenis. Tiesa, dėl Let Encrypt ir HTTPS paplitimo šis būdas išgauti kortelių duomenis programišiams tampa vis labiau komplikuotas ir mažiau populiarus.
„Mama, žaidimui internete nusipirkau šarvus“
Namuose paprastai jaučiamės saugūs. Namų sienos galbūt apsaugo nuo nepažįstamų įsibrovėlių, bet ne nuo namiškių, gyvenančių kitame kambaryje…. Deja, susiduriame su atvejais, kai nepažįstami apmokėjimai iš kortelės galiausiai pasirodo atlikti visai pažįstamų ir net tuose pačiuose namuose gyvenančių artimųjų. Tiesa, yra geroji naujiena. Paaiškėjus, kad nežinomą jums pirkinį, pavyzdžiui, stebuklingus šarvus žaidimų platformoje, įsigijo sūnus ar dukra, mokėjimo kortelės keisti nereikės. Na, o žaidimų entuaziasto greičiausiai laukia kelios dienos be kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių.
