Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį.
Artėjant vasarai – aktyviausiam atostogų periodui – finansų ekspertė dalijasi, kaip planuoti asmeninį biudžetą uždirbant net ir mažas pajamas, o psichologė pataria, kaip suvaldyti emocijas priimant finansinius sprendimus.
Skirtingais duomenimis, net 90 proc. finansinių sprendimų priimami valdant emocijoms ir tik kas dešimtas – logika. Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė teigia, kad nors emocijos gali būti naudingos priimant sprendimus, tačiau jos taip pat gali pakenkti.
„Planuodami finansus kartais pernelyg naiviai galvojame, jog procese nebus pokyčių ar nepatirsime diskomforto. Tačiau nė vienas nesame apsaugoti nuo nenumatytų gyvenimiškų situacijų, galinčių turėti įtakos mūsų finansams. Tuomet poreikis taupyti numatytam tikslui gali kuriam laikui pasikeisti į poreikį padengti neplanuotas išlaidas, o patys jaučiame susirūpinimą, nes išsikeltus tikslus pasiekti tampa sunkiau“, – sako L. Bagdonavičienė.
Laikytis kategoriškų lūkesčių dėl taupymo būna sudėtinga todėl, kad jie nėra adekvačiai pamatuoti.
Anot psichologės, pasitaiko ir kraštutinių atvejų, kuomet galvojame, kad visus metus neisime pramogauti, nes taupysime išsvajotoms atostogoms. Visgi laikytis tokių kategoriškų lūkesčių dažnai tampa tik dar sudėtingiau, mat jie nėra adekvačiai pamatuoti.
„Tai, kad sau keliame per didelius taupymo lūkesčius, gali lemti, jog dažniau paslystame ir impulsyviai nusiperkame nereikalingą daiktą. Jei dėl to jaučiamės blogai – kaltiname save, pykstame ant savęs – tai yra signalas, jog buvo priimtas nepamatuotas sprendimas“, – pastebi psichikos sveikatos specialistė.
Pasikartojant impulsyviems pirkimams, kurie trukdo laikytis asmeninio finansų plano, reikėtų ieškoti būdų, kaip užkirsti tam kelią. Pavyzdžiui, net toks paprastas žingsnis kaip reklaminių elektroninių laiškų atsisakymas ar parduotuvių programėlių ištrynimas iš mobiliojo telefono sumažina pagundos vėl pirkti riziką.
„Vis dėlto jei pastebima, kad trūksta įgūdžių problemai spręsti, reikėtų pasitelkti profesionalų pagalbą – finansiniais klausimais svarbu kreiptis į finansų specialistą, emociniais klausimais – į psichologą“, – rekomenduoja L. Bagdonavičienė.
Svarbūs net ir keli eurai
Giedrė Štuopė, skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovė, teigia, kad finansinės taisyklės sukurtos remiantis racionalumu ir turi aiškias instrukcijas, kaip jas pritaikyti. Tačiau sutinka, kad dauguma žmonių sprendimus priima emocionaliai, todėl norint, kad patarimai veiktų, reikėtų juos pritaikyti pagal asmeninę situaciją.
Giedrė Štuopė, skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovė, sutinka, kad dauguma žmonių finansinius sprendimus priima vadovaudamiesi emocijomis.
„Nors finansiniai patarimai – universalūs, kuriant asmeninį finansų planą svarbu įsivertinti savo galimybes. Paimkime 50-30-20 taisyklę. Ji nurodo, kad 20 proc. atlyginimo reikėtų skirti taupymui ar investavimui. Tai reiškia, kad gyventojas, uždirbantis 1000 eurų atlyginimą, turėtų kas mėnesį atsidėti po 200 eurų. Tačiau yra žmonių, kurie dėl kasdienių įsipareigojimų, tokių kaip būsto paskola, maistas, vaistai ar kiti, negali leisti sau to leisti. Tuomet atsiranda diskomfortas, neigiami įsitikinimai, neva susitaupyti niekada nepavyks. Taip žmonės neretai nusprendžia visai netaupyti“, – sako G. Štuopė.
50-30-20 taisyklė nurodo, kad 20 proc. atlyginimo reikėtų skirti taupymui ar investavimui. Tai reiškia, kad gyventojas, uždirbantis 1000 eurų atlyginimą, turėtų kas mėnesį atsidėti po 200 eurų.
Anot jos, taupymo visai atsisakyti nereikėtų, mat toks sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Svarbu suprasti, kad kiekvieną taisyklę galima pritaikyti konkrečiai sau.
Jeigu taupymui nepavyksta skirti 20 proc. nuo atlyginimo, galbūt galima atsidėti 10 proc.? Jeigu nepavyksta ir tiek, tuomet skirkite bent 5 proc. savo pajamų. Mat nuosekliai planuojamas biudžetas – atostogoms, išsvajotiems pirkiniams ar tiesiog nenumatytiems gyvenimiškoms situacijoms, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir nenukrypti nuo tikslo“, – pataria ekspertė.
Įvairios emocijos – normalu
Psichologė L. Bagdonavičienė sutinka, jog nuklydimas nuo finansinio plano gali sukelti nemalonių jausmų, tokių kaip nusivylimas, nerimas, baimė, kaltė, gėda ir panašiai.
„Nesėkmės ar maži nuklydimai sukelia įvairiausias mintis: „man nesiseka“, „man niekada nepavyks laikytis plano“, „taupymas – ne man“ ir panašiai. Šios nepagrįstos mintys ir mūsų elgesys, kuriuo mes vadovaujamės, gali turėti įtakos tolimesnei nesėkmei, kuomet nežinodami ateities pradedame visai nebetaupyti. Tačiau svarbu su šiomis emocijomis per ilgai neužsibūti ir suprasti, kad vienas impulsyvus paslydimas nereiškia, jog daugiau niekada negebėsime pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – sako psichologė.
G. Štuopė antrina, kad būtent nuoseklumas gali padėti išsiugdyti finansinę discipliną.
„Sumažinus savo lūkesčius ir nuosekliai atsidedant bent dalį atlyginimo, net ir uždirbant itin mažas pajamas, gali pavykti sutaupyti norimą sumą pinigų. Pradėdami nuo mažų žingsnelių sustiprinsime finansinius įgūdžius, kurie turės teigiamą poveikį kitose finansų srityse bei gebėjimui atsispirti emociniams pirkiniams. Be to, taip ugdysime pasitikėjimą savimi, mat sėkmingai įgyvendinus net pačius mažiausius tikslus jausimės užtikrinti, kad ateityje pavyks sėkmingai įgyvendinti ir kur kas didesnius“, – teigia finansų ekspertė.
Viršelio nuotrauka asociatyvinė © Canva, pranešimo žiniasklaidai organizatorių nuotrauka.
