Anądien feisbukas su iliustracija priminė, kad yra sausio 25-oji. Kuo ji man buvo ypatinga pernai, užpernai, kodėl tebesvarbi šiemet? Ar ji dar kam nors reikšminga?
Sausio 18–25 dienomis jau daugiau nei šimtmetį (nuo 1908 m.) daugelyje pasaulio šalių švenčiama Maldų už krikščionių vienybę savaitė (aštuondienis). Ir Lietuvoje daug kur rengiamos ekumeninės pamaldos, kviečiančios apsilankyti vieniems pas kitus ir būti maldos bendrystėje bei vienybėje. Ekumeninė savaitė baigiasi sausio 25 d., kuri minima kaip šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo šventė. Tautų, arba pagonių apaštalo Pauliaus atsivertimas – vienintelis minimas Bažnytinių metų eigoje.
Šio įstabaus įvykio šventimas dabar ypač primena, kad krikščionis vienija ne tik malda, bet ir didžiuliai persekiojimai, įskaitant ir šv. Pauliaus atsivertimo vietą.
Mūsų laikais, taip, XXI amžiuje, kasmet pasaulyje dėl krikščionių tikėjimo nužudoma apie 100 000 tūkstančių žmonių. Šimtas tūkstančių. Galima sakyti, kas penkias minutes nužudomas žmogus dėl to, kad yra krikščionis. Kai įsivaizduoji vieną šeimą arba vieną žmogų – mažą vaikutį, pavyzdžiui, – tai yra siaubingai daug.
O ten, kur žmonės dėl tikėjimo nežudomi, netrūksta kitų sunkumų: pašaipų, skundų, diskriminacijos, laisvės suvaržymo. Štai ir jungianti gija šalia maldos – kankinystė… Bet ne tik. Ir meilės darbai. Kai tik kur kokia nelaimė, katastrofa, vargas, užribis – krikščionys štai jau ir čia: su pagalba, pinigais, maistu, rūbais, rūpesčiu, atviru glėbiu, malda. Daugybė organizacijų, vienkartinių ir tęstinių asmeninių iniciatyvų veikia kito žmogaus – artimo savo – gėriui. Neklausdami (ne)tikybos, tautybės, gyvenimo istorijos, priežasčių ir pažiūrų.
Neklausdami kito, bet vis dėlto būdami sąmoningi patys. Tiesoje ir meilėje. Kaip, kur priimsi kitą, nežinodamas, kas esąs… Kuo aš tikiu? Ar priklausau kokiai nors Bažnyčiai? Kodėl? Kuo ji gyvena, ką skelbia? Mano atveju, pvz., šiemet yra ypatinga dingstis atsigręžti į savosios Bažnyčios esmę, nes liuteronai (kartu su kitais) mini Reformacijos jubiliejų (1517 / 2017). Jei įdomu – apie tai daugiau yra čia.
Taigi, ši bendrystės savaitė – akcentas, proga pradėti ar giliau pažinti kitus ir save pačius, laisvai ir su meile. Kaip Evangelijoje raginama – tarsi vaikai. Mažutėliai. Nes ten, kur mažutėliai – daug vietos. Prisėsti šalia. Galima ir pasislinkti 🙂
P. S. Suolelis – jau dešimtmetį! – yra Vilniaus botanikos sode.
Daugiau ir įdomiai apie vyskupo žmonos ir trijų vaikų mamos kasdienybę skaitykite Vilmos Sabutienės tinklaraštyje kasdienybe.lt
