Nors vis daugiau kalbame apie keturkojus draugus – jų auklėjimą, saugumą bei komunikaciją su aplinkiniais – ieškinių dėl šunų įkandimų klausimai išlieka aktualūs. Tokius ieškinius prieš šunų šeimininkus pateikia nukentėjusieji, patyrę nesukontroliuoto augintinio žalą tiek viešose vietose, tiek savo ar kitų namuose, įstaigose. Teisininkai sako, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti aplinkybes, kito ir savo atsakomybes, galiausiai, žinoti, kokius įrodymus ir kaip fiksuoti. Toliau – 5 dažnai teisininkams užduodami klausimai ir atsakymai į juos.
1. Kokiais atvejais teikiami ieškiniai?
Dažniausiai ieškiniai teikiami tuomet, kai yra aiškus pagrindas teigti, kad šuns šeimininkas savo gyvūno nesukontroliavo. Kaip ir kiekvienu žalos atlyginimo ieškinių atžvilgiu, čia vertinamos individualaus atvejo aplinkybės, kurios gali būti labai įvairios. Vis dėlto, teisininkai pastebi, kad tokie ieškiniai dažniausiai pateikiami dėl nekontroliuojamų šunų įkandimų viešose vietose. Nors tai gali būti ir atvejai, kai šuo atbėga į nukentėjusiojo nuosavybę ar šiam teisėtai lankantis kito nuosavybėje (pavyzdžiui, pristatant siuntą). Nepavydėtinų situacijų pasitaiko ir dirbant su augintinių sveikata ir priežiūra susijusius darbus (veterinaro, šunų vedžiotojo ir pan.)
Ši lietuvių advokatų kontora Londone savo interneto svetainėje dalinasi išsamia informacija apie ieškinius dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo – paspaudę ant nuorodos, Litkraft Solicitors svetainėje rasite daugiau informacijos apie įvairiausias situacijas, šunų įkandimų atvejus taip pat.
2. Kokio tipo sužalojimai gali būti kompensuojami?
Kiekviena situacija vertinama individualiai pagal tai, kokio tipo ir rimtumo sužalojimas, kokie liekamieji reiškiniai matomi po ilgesnio laikotarpio. Su asmens sužalojimų atlyginimo ieškiniais dirbantys teisininkai sako, kad šunų įkandimų atveju dažni sužalojimai: mėlynės, įbrėžimai, žaizdos, infekcijos, liekantys randai. Specialistai primena, kad vertinant kompensacijos dydį svarstomi ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai sužalojimai, pavyzdžiui, atsiradęs nerimas ar didelė gyvūnų baimė.
3. Nuo ko priklauso kompensacijos dydis?
Teisininkai pabrėžia, kad nėra vieno universalaus atsakymo ar tikslių gairių, pagal kurias galima įvertinti tikslią sumą – viskas priklauso nuo individualaus atvejo ir susiklosčiusių aplinkybių. Sėkmingo ieškinio atveju, suma priklauso nuo daugelio aspektų, tačiau vertinamos tiek medicininės išlaidos, tiek patirtas sukrėtimas ir stresas, padaryta žala nuosavybei, dėl nelaimės patirtos keliavimo išlaidos ar pastovių pajamų šaltinio praradimas dėl nedarbingumo ir pan. Viskas priklauso nuo atvejo sudėtingumo bei aplinkybių, kurias greitai ir objektyviai įvertinti gali padėti šioje teisės srityje besispecializuojantys teisininkai.
4. Kas moka kompensaciją už patirtą žalą?
Teisininkai sako, kad atsakingam asmeniui žalą gali tekti padengti pačiam, o kai kuriais atvejais sumą ar dalį šios kompensuoja turimas augintinių ar namų draudimas (jeigu yra įtraukti tam tikri punktai). Tiesa, specialistai sako, kad kompensacijos ieškinius galima teikti ir tada, kai užpuolus, pavyzdžiui, valkataujančiam šuniui, atsakingo asmens kaip ir nėra. Tuomet žalą atlyginti gali tekti už tam tikrą viešą vietą atsakingoms institucijoms ar organizacijoms. Sudėtingose situacijose rekomenduojama dėl žalą atlyginančių asmenų, įstaigų ar organizacijų konsultuotis su teisininkais.
5. Kokie nukentėjusiojo veiksmai bei įrodymai svarbūs ieškinio pateikimo atžvilgiu?
Patekus į tokią situaciją, streso apimti nukentėjusieji ne visuomet žino, ką reikėtų daryti ir kartais neužfiksuoja svarbių įrodymų, kurių prireiktų teikiant ieškinį. Teisininkai sako, kad tokiais atvejais labai svarbu gauti ne tik šeimininko (jei toks yra), bet ir įvykį mačiusių liudininkų vardus bei kontaktus. Jeigu kyla konfliktas, verta apie tai pranešti viešąją tvarką prižiūrinčioms institucijoms. Svarbu ir nufotografuoti sužeidimus, žalą, padarytą daiktams (idealu, jei įmanoma aiškiai matyti užfiksuotų nuotraukų bei vaizdo įrašų datą). Žinoma, reikėtų iškart kreiptis į medicinos įstaigą ir, jei patiriamos išlaidos, išsaugoti su šiomis susijusius įrodymus (kelionė iki medicinos įstaigos, įsigyti vaistai ir kt.).
Tai tik keli dažnai užduodami klausimai, į kuriuos, kaip jau supratote, atsakymai gali stipriai skirtis, nes viskas priklauso nuo individualaus atvejo, aplinkybių. Teisininkai sako, kad svarbu komunikuoti ir ieškoti atsakymų. Nebūtinai iškart teisiniu keliu, tačiau jei kitos išeities nėra, neverta dvejoti dėl konsultacijos su teisininkais, kurie specializuojasi šioje srityje. Ypač jei patyrėte žalą ir manote, kad turite pagrindą kreiptis dėl žalos atlyginimo ar su šia susijusio ieškinio.
Pranešimo spaudai organizatorių nuotr.
