Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vaikai privalo būti fiziškai aktyvūs mažiausiai vieną valandą per parą. Deja, tarp šiuolaikinių vaikų tokių fiziškai aktyvių – mažuma.
Artėjant Kalėdoms Raudondvario dvare surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusios ekspertės atkreipė dėmesį, kad fiziškai aktyvūs vaikai suaugę gyvens 7 metais ilgiau, bus apie 15 proc. laimingesni, uždirbs apie 20-50 proc. daugiau nei tie, kuriuos tėvai į mokyklą vežios automobiliu, išrašinės atleidimus nuo fizinio ugdymo pamokų arba kitaip saugos nuo aktyvaus judėjimo.
Svarbu – įpročių formavimas
„Dabar jau yra prabanga, jeigu vaikas nori sportuoti ir sportuoja. Pasak PSO, vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs mažiausiai vieną valandą per parą. Deja, tiek laiko fiziškai juda mažuma vaikų. Šiais laikais sportas vaikams – išėjimas iš komforto zonos. Juk žymiai paprasčiau būti čempionu prie ekrano, o ne čempionu salėje“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė Rūta Brazdžionytė.
Būtent todėl, anot fizinio aktyvumo projekte „InoJump“ motyvatorės ir ekspertės pareigas ėjusios pašnekovės, svarbu rasti smagią sportinę veiklą, kuri vaikui patiktų. Tuomet jo nereikės stumte stumti į kažkokį būrelį ar fizinio ugdymo užsiėmimą.
Tituluota pasaulio ir Europos moterų kiokušin karatė čempionė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė Rūta Brazdžionytė.
„Tai yra didelis tėvų, pedagogų, projektų rengėjų darbas. Todėl įvairūs projektai, vasaros stovyklos, kuriuose dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui, yra puiki motyvacija vaikui sportuoti nuolat“, – tvirtino R. Brazdžionytė, tituluota pasaulio ir Europos moterų kiokušin karatė čempionė.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose sakoma, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs mažiausiai vieną valandą per parą.
Ekspertės manymu, siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą, bene svarbiausias dalykas yra įpročių formavimas.
„Yra toks naujas posakis – sitting is a new smoking (liet. sėdėjimas – tai naujasis rūkymas). Vaikai sėdi mokykloje, popamokinėje veikloje taip pat sėdi, tėvai juos nuveža ir parveža iš mokyklos. Nuolatinis sėdėjimas kelia daugybę problemų: nejudant nusilpsta sėdimieji raumenys, susidaro kupra. O užtektų būti aktyviems vos valandą per dieną“, – pabrėžė fizinio aktyvumo skatinimo projektui talkinusi R. Brazdžionytė.
Minibatutas tai – lyg sportas saldainio apvalkale
Minimas projektas „InoJump – sveikatai palankių bendruomenių kūrimas per sporto inovacijas“, 2021–2023 metais vyko penkiuose Lietuvos regionuose: Kauno mieste ir rajone, Kazlų Rūdoje, Visagine ir Zarasuose. 2022 m. vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, prie jo prisijungė ir gausi ukrainiečių pabėgėlių vaikų, mamų bei močiučių bendruomenė, radusi prieglobstį Visagine.
Minėtų vietovių mokyklose projekto metu kaip popamokinė veikla buvo rengiamos minibatutų treniruotės vaikams, vyko užsiėmimai mokytojams, tėveliams ir senjorams. Aktyviausi projekto dalyviai turėjo galimybę nemokamai stovyklauti dienos stovyklose arba savaitės trukmės stovykloje Zarasuose.
InoJump projektas kvietė sportuoti didelius ir mažus.
Pasak projekto vadovės Skaidrės Vainikauskaitės-Tomaševičienės, svarbiausia, kad projekto metu pavyko į fizinę veiklą įtraukti aplink mokyklas besiburiančias bendruomenes: vaikus, tėvus, senelius, pedagogus. Be to, projektas padidino regionų gyventojų supratimą, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis vaistas nuo 26 labiausiai paplitusių lėtinių ligų: diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nutukimo ir kt.
Minibatutų treniruotes Kauno mieste ir rajone vedusi trenerė Donata Klimavičė įsitikinusi, kad didžiausia projekto „InoJump“ nauda ir sėkmė yra ta, kad sportuoti vaikams buvo smagu: „Įprastus, pabodusius žaidimus mes perkeldavome ant minibatutų, tad vaikams ši veikla buvo lyg ir kažkokia naujovė. Juolab kad sportuojant ant minibatutų dirba ne tik viso kūno raumenys, bet privalo įsijungti ir smegenų veikla“.
InoJump projekto trenerė Donata Klimavičė.
Trenerės nuomonei antrino ir „InoJump“ vasaros stovyklų motyvatorė R. Brazdžionytė. Pasak jos, iš tiesų nebuvo matyti nė vieno vaiko, kuriam nepatiktų judėti ant minibatuto.
„Tai – lyg sportas saldainio apvalkale. Vaikai šias treniruotes supranta kaip žaidimą, kuriame telpa visas fizines ypatybes lavinanti veikla: ji koreguoja laikyseną, įdarbina giliuosius raumenis. Vaikams minibatutai – idealus sportas, nes dirba visas kūnas, o svarbiausia, kad jiems įdomu“, – ne kartą pokalbio metu pabrėžė ekspertė.
Be minibatutų, projektas apjungė ir daugiau sporto inovacijų: treniruotėse buvo naudojama inovatyvi, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sporto universiteto mokslininkų bendromis pastangomis sukurta fizinio krūvio stebėsenos ir valdymo sistema „iPulsus“.
Minibatutai – prevencinė priemonė traumoms
Projekto organizatoriai pripažįsta, kad tėveliai iš pradžių baiminosi minibatutų treniruočių, nes tai – neįprasta sportinė veikla. Be to, visi yra girdėję daugybę istorijų ar susidūrę patys, kai linksmybės ant batutų baigėsi ligoninių traumatologijos skyriuose. Tačiau trenerė Donata Klimavičė tvirtino, kad treniruotės ant minibatutų – ne žaidimas, o saugus sportas.
„Traumos dažniausiai įvyksta vaikams šokinėjant ant didelių batutų, kur vienu metu neretai dūksta keletas ar net keliolika vaikų. Tačiau minibatutai – visai kas kita. Ant jo vaikai gali judėti tik po vieną. Yra tam tikros judėjimo taisyklės, kurių jie privalo laikytis. Be to, projekto „InoJump“ metu naudoti Vokietijoje pagaminti minibatutai vieninteliai pasaulyje turi sveikos nugaros sertifikatą, jie yra saugūs stuburui. Ant jų gali judėti net ir tie žmonės, kurie turi nugaros problemų“, – teigė trenerė.
Visuomenės sveikatos specialistė R. Brazdžionytės pastebėjimu, minibatutus galima būtų priskirti prevencinei traumų priemonei. „Mes bijome traumų ant minibatutų, bet, iš tiesų, minibatutai gali apsaugoti nuo traumų ateityje, paprasčiausiai žaidžiant kieme, krepšinį, futbolą, tinklinį ar užsiimant kita sporto šaka. Sportuodami ant nestabilių plokštumų sutvirtiname čiurnų, kelių, klubų sąnarius, giliuosius raumenis, taip pat stiprėja raiščiai ir šalia sąnarių esančios raumenų struktūros, kurios įprastų pratimų metu nedirba“, – privalumus vardijo ekspertė.
Didelė nauda visai šeimai
Kaip per trejus metus projekto „InoJump“ metus pastebėjo organizatoriai, pradinių klasių mokytojams neretai trūksta žinių apie kokybišką fizinį ugdymą. Todėl, jų nuomone, vertėtų pagalvoti apie kvalifikacijos kėlimą tiems pedagogams, kurie veda kūno kultūros pamokas pradinukams.
Be to, reikėtų didinti mokyklose organizuojamų būrelių įvairovę, kadangi mergaičių tėveliai neretai skundžiasi, jog kone visi sportiniai būreliai labiau pritaikyti berniukams.
„InoJump“ vasaros stovyklos buvo geriausias atradimas, nes ten buvome, sportavome, pramogavome visa šeima kartu.
Taip pat projekto rengėjai pastebėjo, jog dažnai mamos nesportuoja todėl, kad neturi kur palikti savo mažamečių vaikų. Projekto metu siūlytos bendros fizinio aktyvumo veiklos tėvams ir vaikams iš tiesų pasiteisino: mokyklose ir vasaros stovyklose judėjo tiek didelis, tiek mažas.
Didžiausią projekto privalumą – bendruomeniškumą – minėjo ne tik „InoJump“ rengėjai, bet ir dalyviai.
„Sakoma, kad tėvai vaikams yra geriausias pavyzdys. Namuose juk pastoviai esame užsiėmę, užsivertę darbais, neturime laiko sportuoti. O tokiose vasaros stovyklose vaikai, pamatę, kad ir tėvai sportuoja, įgauna nemažai motyvacijos būti fiziškai aktyviais ir grįžus namo. Be to, šios vasaros stovyklos buvo geriausias atradimas, nes ten buvome, sportavome, pramogavome visa šeima kartu. Tai – išties didelė nauda visai šeimai“, – savo patirtimi spaudos konferencijoje dalinosi dviejų vaikų mama Gitana Salickienė, su šeima nemokamai stovyklavusi „InoJump“ stovykloje Zarasuose.
Šis pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „#InoJump – sveikatai palankių bendruomenių kūrimas per sporto inovacijas“ (2021-2023).
VšĮ „Saulėtos idėjos“ įgyvendinamas projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
