Aktyvai ir pasyvai. Kaip praturtėti?

Pasyvai – visa, ką įsigyti ir išlaikyti reikalingos išlaidos, kas tuština mūsų piniginę.

Aktyvai, priešingai, storina mūsų piniginę. Tai mūsų pajamų kraneliai.

Tiesa, jei pažiūrėtume aktyvų ir pasyvų sąvokas kokiam buhalterijos sąvokų žodynėlį, tikrai susipainiotume. Ten aktyvai apibrėžiami, kaip turtas, o pasyvai, kaip skolos. Netiesa. Turtas gali būti ir aktyvas, ir pasyvas.

Pavyzdžiui, butas, kuriame gyvename yra pasyvas, nes reikalingos lėšos jį išlaikyti: mokame mokesčius, remontuojame, o butas, kurį mes nuomojame, yra aktyvas, nes kiekvieną mėnesį mums nieko nedarant (!) šiuo kraneliu atbėga tam tikra pinigų suma.

Turbūt dabar jau suprantama, kad mobilūs telefonai, kompiuteriai, plančetės yra pasyvai, o kylančios akcijos, obligacijos, pelningas verslas yra aktyvai.

Taigi praturtėti yra labai paprasta: pirma, reikia gerai skirti aktyvus nuo pasyvų, antra, stengtis turėti aktyvų kuo daugiau, o pasyvų – kuo mažiau.

Bėda ta, kad mes keičiame vieno kambario butą, į dviejų, dviejų – į trijų, po to statome namą, perkame vis prabangesnį automobilį, vis modernesnį mobilųjį telefoną, o tai mūsų išlaidas dar labiau išpučia, t.y. didėja išlaikymo kaštai, jie, beje, yra nuolatiniai (prisiminiau vieno milijonieriaus žodžius, kad mobilų telefoną reikia keisti tada, kai juo nebegalima paskambinti). Mes metus iš metų dirbame, kylame karjeros laiptais, gauname vis didesnį darbo užmokestį ir už jį perkame… pasyvus? Arba taupome kiekvieną centą, kad pagaliau nusipirktume… pasyvą?

Ne ne, tikrai nesakau, kad turime gyventi vieno apleisto kambario bute su laidiniu telefonu ir atsisakyti patogumo, bet elkimės protingai, įsigykime aktyvų, iš jų gaunamas pajamas gal dar reinvestuokime, o už šią grąžą jau keliaukime pailsėti, kur širdis geidžia.

Pinigai turi dirbti mums, o ne mes jiems.

Dabar pagalvokite, kiek turite išlaikymo reikalaujančių pasyvų? O kiek pajamų kranelių?

P.S. plačiau apie tai ir kitą galite sužinoti Roberto Kijosakio knygose.