Vaikas nukrito, susižeidė, išsimušė dantį: patarimai, ką daryti

Vaikas nukrito, pargriuvo, susižeidė – nė viena mama neapsiėjo be tokių skaudžių patirčių. Jas neretai lydi nežinia, kaip vienu ar kitu atveju elgtis, kur kreiptis pagalbos. Dalinamės specialistų įžvalgomis ir patarimais.

Suklupti ar pargriūti vaikui – natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, su kuriais susitvarkyti dažna mokame iš patirties. Tačiau kaip elgtis, vaikui patyrus sunkią traumą, kurią lydi stiprus kraujavimas, kaulų lūžiai, galvos ar akių sumušimas, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių, žino retas. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

Vien 2017 m. Lietuvoje dėl nukritus patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydyta beveik 35 tūkst. vaikų, 3132 patyrė sunkesnes traumas ir gydyti stacionare. Dažniausiai pasitaikanti trauma nukritus yra rankų ir pečių lanko lūžiai. Nuo jų mažai atsilieka galvos traumos.

Kaip rašoma portalui VERSLI MAMA atsiųstame pranešime spaudai, kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai krenta namuose dėl nepakankamos priežiūros ir nepritaikytos aplinkos. Didžiausią riziką jiems kelia vystymo stalai, vaikštynės, laiptai, vyresniems – kambario baldai, žaidimų aikštelių įranga, dviračiai.

„Vyresni krenta ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, sporto aikštelėse ar salėse, rekreacinėse zonose. Dažniausios nukritimo aplinkybės – važiavimas dviračiu, riedučiais, riedlente ir kt. priemonėmis, taip pat čiuožiant, slidinėjant. 5–14 metų amžiaus vaikai dažnai susižeidžia ir šokinėdami ant batutų – nukritę ant po batutais esančio paviršiaus, jie patiria galvos ir stuburo traumas“, – pagrindines nelaimėlių grupes išskiria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ciesiūnienė.

Pasak jos, skiriasi ir sužalojimų pobūdis. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja galvą, kaklą, susitrenkia smegenis, išsimuša dantis. 5–14 metų amžiaus vaikai žymiai dažniau susilaužo kaulus ar patiria išnirimus. 15–17 metų amžiaus paaugliai dažniausiai patiria sausgyslių patempimus ar kitokius minkštųjų audinių sužalojimus.

Gana dažnai maži vaikai iškrenta pro langus, vyresni vaikai krenta nuo stogų, balkonų ir priešgaisrinių išėjimų, kitų aukštų vietų. Paaugliai gali nukristi darbo aplinkoje arba užsiimdami rizikingais pomėgiais (pavyzdžiui, laisvuoju bėgimu, riedučių sportu ir kt.). Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krintama, ypatybių, apsaugos priemonių. Pastebėtina, kad sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus – vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.

Suaugusieji ne visada supranta, kad aplinka, kuri yra įprasta suaugusiajam, mažam vaikui gali kelti pavojų. Tėvai, vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai ir administracija turėtų pasirūpinti, kad vaikai nepatirtų stiprių sužalojimų.

Specialistų akimis, štai ką reikia daryti, kad kuo labiau sumažėtų kūdikių, vyresnių vaikų ir paauglių nukritimų rizika:

• Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
• Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
• Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
• Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
• Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
• Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
• Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
• Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
• Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
• Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
• Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
• Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
• Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
• Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
• Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
• Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
• Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga – smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
• Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams – ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
• Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
• Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
• Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu – slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
• Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
• Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
• Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!

Pirmoji pagalba įvykus nukritimui

Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

• Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
• Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
• Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
• Vaikui sunku kvėpuoti.
• Pasireiškia traukuliai.

Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių. Tokie simptomai gali būti:

• Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
• Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
• Pradeda vemti.
• Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
• Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
• Negali normaliai paeiti.
• Sutrinka rega.

Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.

Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.

Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.

Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Jei sužalojimo metu vaikas išsimušė ar išjudino dantį, rekomenduojama:

• Jei dantys yra pieniniai – uždėkite švarią marlę kraujavimo vietoje ir kreipkitės į odontologą.

Jei dantys nuolatiniai ir yra išmušti, laikykite dantį už jo vainiko, o ne šaknies (ne už dalies, kuri turi būti dantenoje). Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite, nevalydami ir neliesdami šaknies. Nenaudokite jokių valiklių, tik šaltą tekantį vandenį arba pieną. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologus. Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene. Norėdami nutraukti kraujavimą, naudokite švarią marlę arba vatos lapelį – liepkite vaikui jį sukąsti dantų netekimo vietoje.

Taip pat skaitykite:

Dukrą su negalia auginančios Deimantės svajonė – delfinų terapija ir savi namai

Nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai: VERSLI MAMA irgi prisideda!

Socialinė akcija #neVASSkink baigėsi – problemos nebeliko?