Veros Gorbačiovos antrosios studijos 7 WALLS Exclusive atidarymo akimirka
Vera Gorbačiova portalo VERSLI MAMA skaitytojams pažįstama kaip ta, kuriai motinystė dovanojo dvi dukras, atnešė du verslus, o galiausiai – ir dvi nuosavas fotostudijas: prie mados ir glamūro gerbėjų jau pamėgtos 7 WALLS studijos neseniai prisišliejo prašmatni kaimynė 7 WALLS Exclusive.
Sparčiai tobulėjanti ir užsienio žurnalus užkariaujanti fotomenininkė Vera savo karjerą pradėjo tikrąja to žodžio prasme kursuodama tarp Vilniaus ir Londono: Lietuvos sostinėje laukdavo mama, o Anglijoje – mediku dirbantis vyras. Tuo metu dvi dukreles auginanti profesionali keramikė, kuriai, kaip pati sako, ši įnoringa meno šaka gana noriai pakluso, kreipė nauja linkme ir savo profesinę karjerą. Į fotografiją Verą paviliojo ne tik kitokių raiškos formų paieškos, bet ir labai praktiškas sprendimas turėti kuo mažiau reikalų su keramikoje gausiai naudojamais chemikalais. Pirmaisiais Veros fotosesijų modeliais, žinoma, buvo dukros.
Fotografija – VG Wedding & Glamour Photography | Stiliaus idėja – Vera Gorbačiova
Pradėjusi kaip vaikų ir šeimos fotografė, šiandien Vera savo nuotraukas publikuoja puošniuose mados ir stiliaus žurnaluose, graibstoma ypatingų šventės akimirkų pageidaujančių nuotakų. Jose – gundančios ir ryškios moterys, įmantrūs apdarai ir paslaptingi įvaizdžiai. „Manau, realiai didžiosios fotografijos pasaulio užkulisius perprasiu per kokius 5 ateinančius metus“, – neslepia ambicijų versli mama.
Pradėjai kaip vaikų fotografė, dabar fotografuoji glamūrines moteris. Turbūt tai susiję su ėjimu per motinystę: vaikams paaugus, ėmė rūpėti kitos temos?
Nors fyfa netapau, į save veidrodyje nėra net laiko žvilgtelėti (skirtingai nei buvo iki gimstant vaikams), pati savęs kartais klausiu, kodėl pradėjau tiek daug dėmesio skirti moterų fotografijai. Kartais iš šių permainų net pati sau pasijuokiu. Faktas, kad kaip fotografė augu kartu su savo motinyste. Man labai patinka, kad nuo vaikiškos srities peršokau į glamūrinę mados sritį, tačiau tvirtai žinau, kad vis tiek nenuslopsiu ir toliau gerai darysiu vaikų fotografijas – galbūt netgi dar įdomiau. Taip man ir profesionalai pataria: siužetus, kuriuos darai su vaikais, daryk ir su moterimis, ir atvirkščiai. Žinoma, su išlygomis, stengiantis nenukrypti į vulgarumą, bet pati idėja labai gera.
Žiūrėdama į ankstesnius savo darbus, matau daugybę klaidų, o kai kuriais vis dar žaviuosi. Per tuos metus susiformavo stiliaus pojūtis, į ką norėčiau orientuotis, ir savęs pajautimas, kas man artima. Atrodo, kad ranka jau šiek tiek siekiu idealo, nors iš tikrųjų dar nesiekiu. Bet tai normalu.
Kai kurie mato mano stilių kaip labai ryškų, bet aš daugiau noriu pateikti žmogų jo kasdienybėje, tik „prišarmintoje“. Mano darbuose būtinai turi būti prabangos jausmas, tačiau neišeinantis iš kasdienybės rėmo. Ir aš asmeniškai jaučiu, kad vis dar to subtilaus niuanso nepagaunu. Bet gaudau ir žinau, kad jį tikrai pavyks pagauti su metais, su dideliu darbu.
Žinai, kas džiugina? Kad pasiteisina patirtis. Matau rezultatus. O gal matau, kad galiu dar geriau, dar įdomiau. Labai veža kitos vietos, tarkime, užsienyje. Rezultatai, savęs tobulinimas, matymas, kokia buvau seniau ir kokia esu dabar – tai inspiruoja.
Kad žinotumei, kiek kadrų paskutiniu metu atkalu Anglijos pievose – po aštuonis klientus per dieną. Aštuonis! Po 40 minučių su pertrauka kiekvienam. Čia yra tokios pratybos – prabėgi krosą kaip reikiant! Anksčiau per karščius nufotografuoti 4–5 klientus man būdavo neįsivaizduojamas iššūkis – vienas, antras klientas, ir jau džiaugdavausi, kad galiu likusį mėnesį ilsėtis: iš nuovargio nebesinorėdavo nei bendrauti, nei žmonių matyti. Bet visada žinojau, kad savo darbą padarysiu, nors fotografuojamas vaikas ir lakstys nenustygdamas vietoje. O dabar tik duok! Išsitreniravau ir bėgioti, ir bendrauti.
Tavo fotografavimo technikos pastaruoju metu tapo gana drastiškos: pamerki vaiką į pieno vonią su gėlėmis, merginas puošniomis sukniomis priverti karstytis sienomis, o pati voliojiesi ant žemės, ieškodama geriausio rakurso – darbas atrodo tarsi kaskadininko. Kaip tu pati jautiesi?
Veros Gorbačiovos nuotr. | VG Kids and Family Photography
Vieno vaiko į pieno vonią gultis taip ir neįkalbėjau – teko vežtis kitus (juokiasi). Kiek pasiseks fotosesijoje panaudoti drastiškesnius elementus, priklauso nuo vaiko, nes tėvai su mano meninėmis idėjomis dažniausiai sutinka. O kalbant apie mane pačią, jau tapo normalu, kad kai reikia publikuoti kokį kadrą iš darbo proceso, kone visuose juose guliu ant žemės. Nuo žemės fotografuoti man labai patinka.
Fotografijos versle sukiesi jau trejus metus. Nuo vaikų ir šeimų fotografės su rankine per petį išaugai iki dviejų privačių studijų savininkės. Žvelgiant iš šalies – didžiulė pažanga!
Įrengdama šias studijas pirmiausia taikiausi prie savęs ir sakau tai nė kiek neišsigalvodama. Kai tau nėra erdvės dirbti, kai vis prašaisi kur nors įsileidžiama ir toje erdvėje vis vien neprisitaikai, tada susikuri savo kampą. Praėjo metai po grįžimo į Lietuvą iš Anglijos, ir iš karto įkūriau pirmąją studiją – 7 WALLS studio.
Neslėpsiu, kad iki to laiko peržiūrėjau labai daug interjerų, sėmiausi inspiracijų, ne viską ėmiau vien iš savo galvos. Tokio stiliaus studijos labai populiarios užsienyje: panašių veikia Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Tik ten studija formuojama ne iš skirtingų sienų, o iš skirtingų kambarių: tarkime, romantiškas kambarys, kino kambarys, mados kambarys, šeimos kambarys ir pan. Kadangi aš turėjau tik vieną kambarį, jo sienas teko išnaudoti maksimaliai – taip ir gavosi septynios sienos, 7 WALLS, visos priderintos mano darbų pobūdžiui. Tad drąsiai sakau, kad studijos koncepciją galima vadinti unikalia.
Liepos pradžioje duris atvėrusioje antrojoje studijoje, 7 WALLS Exclusive, sienų jau bene devynios ir dar įrenginėjamas vadinamasis intymusis kambarys. Tad sienų jau nebeskaičiavau, tiesiog pavadinau ekskliuzyvine studija. Antrą studiją pradėjau kurti pirmiausia dėl erdvės trūkumo. Be to, pirmoji studija kažkiek pabodo man pačiai. Ji yra labai šeimyninė ir jauki, o man norėjosi kažko dramatiškesnio, nesiderinti prie šeimų ar vaikų, daryti kažką aštresnio jaunoms merginoms, moterims. Įrenginėjant antrąją studiją, tas aštrumas sumišo su saldumu.
Kaip keitėsi tavo klientas per tuos trejus metus?
Veros Gorbačiovos nuotr. | 7 WALLS Exclusive
Kaip pasikeitė klientas, dar nepajutau, nes antrąją studiją ką tik atdariau. O realiai klientūra kiek pasikeitė dėl to, kad pakilo ir mano darbo įkainiai. Ateina grynesni, labiau žinantys, ko nori. Ateina konkrečiai pas mane, o ne su prašymais nufotografuoti kaip tas ar anas fotografuoja. Ilgainiui ir pati atsirenku, su kuo noriu dirbti. Nesakau, kad tampu kažkuo labai, bet per tuos trejus metus įgijau daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Sustiprėjo ir žinojimas, kad jei jau apsiėmiau – tikrai padarysiu.
Iš to, ką girdžiu, natūraliai kyla klausimas, ar vis dar esi įperkama fotografė?
Konsultavausi ir su suprantančiais fotografijos verslą, ir su visai jo nesuprantančiais, kokį gi įkainį nustatyti Lietuvoje. Vienokia kaina dirbu Anglijoje, bet Lietuvos kainos baigia pasivyti angliškas. Tačiau ten dvigubinti įkainio dar neapsimoka.
Pirma, man nereikia dirbti už bet kiek, kad išgyvenčiau, ir tai yra gerai – kai nereikia sukti galvos, kaip patenkinti būtinuosius poreikius, uždirbtus pinigus galiu investuoti į naujus projektus ir atverti savo profesiniam tobulėjimui naujas duris, paskui – dar naujas, ir taip toliau.
Jeigu dirbsi už mažą kainą, galas ateis labai greitai: pigūs klientai ves pigius klientus, o darbą vis tiek reikia padaryti taip pat kokybiškai, kaip ir tiems, kurie moka brangiai. Kapanodamasis pigiuose užsakymuose galiausiai išsisemsi kaip kūrėjas, pigiai parduodamas laiką, niekada neužsidirbsi stambesniems projektams.
Žinoma, kalbant apie įkainius, reikia pasilyginti ir su kitais. Dar nesu tokia garsi, kad galėčiau smarkiai kelti kainą, tad tikrai esu įperkama vidutines pajamas gaunančiam klientui. Fotosesija su stiliaus, rūbų ir aksesuarų parinkimu kainuoja vidutiniškai 250 EUR (makiažas apmokamas atskirai). Dirbdama dviejose studijose tikrai negaliu imti mažiau. Greitu metu pradėsiu publikuotis užsienio žurnaluose, tad dirbti už mažai bus nepatogu ir prieš kolegas, kad neiškreipčiau fotografavimo paslaugų rinkos.
Viena draugė mane taikliai paprotino: sako, nemanyk, kad padarydama mažą kainą, tampi geresnė žmonėms – veikiau atvirkščiai. Gavę pigiai, jie pareikalaus dar daugiau. O kai susimoka pakankamai, visi patenkinti tyli. Jeigu tu pigi, vadinasi, kažką negerai darai. Ir aš pati, pavyzdžiui, neičiau į fotosesiją už mažesnę nei rinkos vidurkis kainą, nes didelė tikimybė, kad darbas bus akivaizdžiai neišbaigtas. Jeigu jau moku pinigus, geriau sumokėsiu daugiau, bet nueisiu pas tikrą savo srities profesionalą. Aš asmeniškai siūlau itin stilingą studiją, savo vizijas, rūbus, kaukes, todėl fotografuoti pigiau paprasčiausiai negaliu.
Taip pat skaitykite: Vera ir Jolanta: versle sėkmę lemia socialinis kapitalas (2017-10-21) Vera Gorbačeva: vaikas yra geriausias fotomodelis ir įdomiausias pašnekovas (2016-08-09) Dvi dukterys Verai atnešė du verslus (fotogalerija)
