Įprasta manyti, kad seksualinis smurtas prieš vaikus įvyksta tada, kai juos užpuola nepažįstami žmonės. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan. Kokie tie nerimą keliantys ženklai?
Mažesnių vaikų pasakojimai dažnai nurašomi fantazijoms, o paauglių – norui atkeršyti. Tačiau užsienio šalių tyrimai skelbia, kad iš 100 teisėsaugos institucijas pasiekusių ir vėliau patikrintų pranešimų apie seksualinį smurtą, vos 4 atvejai nepasitvirtina. Tad labai svarbu tikėti vaiko pasakojimu, taip pat nepraleisti pro akis ženklų, rodančių, kad jis galėjo patirti prievartą. Paramos vaikams centro psichologė Erna Petkutė paskaitoje „Apsaugokime vaikus: natūralus ir susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys“ atskleidė įtarimų keliančius fizinius, emocinius ir elgesio požymius.
Specialistė pabrėžė, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas staiga pasikeičia: pradeda bijoti konkrečios vietos, sapnuoja košmarus, miegodamas verkia, yra prislėgtas ir nerimastingas, ima neįprastai seksualiai elgtis.
Kaip reaguoti, kilus įtarimams
Išgyvendami baimės, kaltės, gėdos, išdavystės jausmus, vaikai dažniausiai labai ilgai niekam neprasitaria apie patirtą seksualinį smurtą. Tačiau apie patiriamus išgyvenimus jie bando pranešti savo elgesiu, nuotaika, piešiniais ar užuominomis.
„Deja, suaugusieji ne visuomet tinkamai sureaguoja. Itin dažnai pirmoji suaugusiųjų reakcija nuskamba kaip kaltinimas, kad vaikas pats išprovokavo tokį elgesį savo aprangos stiliumi ar veiksmais, pavyzdžiui, eidamas su tuo žmogumi susitikti“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje sakė E. Petkutė.
Psichologė pataria vaiką išklausyti, bet netardyti ir neabejoti („ar tik ne knygoj apie tai perskaitei, o gal filmą matei?“). Svarbu neneigti to, ką išgirdote, kad ir kaip sunku būtų patikėti. Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės: pasitarsite su specialistais, ką daryti, kad jo daugiau neskriaustų. Kreipkitės į policijos pareigūnus ir savo rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, nes seksualinė prievarta prieš nepilnametį – visada nusikaltimas.
Seksualinę prievartą būtina sustabdyti ir padėti ją patyrusiam, nes išgyvenimai gali persekioti visą gyvenimą. Patyrus seksualinį smurtą, sunku pasitikėti žmonėmis ir kurti santykius. Juntamas bejėgiškumo jausmas, kad mano kūnas man nepriklauso, todėl bandant išsivaduoti nuo šio jausmo, griebiamasi smurto. Gali lydėti tarsi paženklinto, kitokio nei visi žmonės, jausmas, taip pat depresija, įvairios baimės, nerimas, žema savivertė.
Vaikai turėtų suprasti, kad jie nekalti dėl suaugusiųjų elgesio. Labai svarbu supažindinti vaikus su pagrindinėmis taisyklėmis, kurios padeda apsisaugoti nuo seksualinio smurto. Reikia paaiškinti, kuo skiriasi geros ir blogos paslaptys, kad vaikai gali pasakyti „ne“ vyresniems ir juos prižiūrintiems žmonėms, jeigu šie pažeidžia saugumo taisykles.
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, rasite el. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.
Taip pat skaitykite, klausykite ir žiūrėkite: Seksualinė prievarta: saugok vaiką nuo pažįstamų? Daiva Baranauskė: smurtas artimoje aplinkoje naudojasi meile Nida ir jos atvirukai laimingiems namams be smurto (2017-12-16)
