„Kas čia per klausimas – kaip elgtis su pinigais?“, – prunkštelėsite jūs, nes apie sveikatą, krepšinį ir pinigus kiekviena mūsų išmanome viską ir dar kitai galime patarti. Kad panašiuose pokalbiuose tikrai jaustumėtės turinčios ką pasakyti, dalinamės garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje – jos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.
Kad ir kaip būtume įsitikinę, kad mūsų finansinis raštingumas geras, tvarkydami savo finansus ir kitokią nuosavybę, vis tiek nuolat blaškomės. Ieškome tam tikrų elgesio normų ir jų nerandame, todėl kiekvienas iš mūsų elgiasi kaip išmanydamas, klysta ir – maža to! – moko klysti savo vaikus.
Pasakysiu štai ką: finansus ir verslą reguliuoja kur kas mažiau taisyklių negu kitas mūsų veiklos sritis. Finansai ir verslas – ne tikslieji mokslai ir ne automobilių eismas. Vis dėlto taisyklių esama. Ir jų privalo laikytis kiekvienas, norintis pradėti verslą ir išsaugoti savo sunkiu darbu uždirbtus pinigus.
Žvilgtelėkime į verslo pasaulį: iš šimto žmonių, pradėjusių verslą, tik keturi praturtėja ir išsaugo savo kapitalą. O 96 uždirbtus pinigus praranda! Geriausiu atveju vidutinį verslininką (čia kalbu apie tuos 96 iš šimto) sėkmė lydi iki penkiasdešimtųjų jo gyvenimo metų – paskui jis po truputį ar greitai ima netekti visko, ką buvo sukaupęs. Kodėl taip yra? Todėl, kad jis turėjo jėgų ir entuziazmo pradėti verslą, tačiau pristigo išminties ir žinių, kaip pradėtą verslą plėtoti ir kaip išsaugoti uždirbtus pinigus.
PIRMOJI TAISYKLĖ: investuokite apdairiai, pirkite tik tas prekes, apie kurias turite daug patikimos informacijos
Kas ketvirtos verslo nesėkmės priežastis yra šios paprastutės taisyklės nepaisymas. Kad ir kaip keista, tačiau daugybė verslininkų pinigus kiša į tas sritis, apie kurias neturi nė menkiausio supratimo. Bent jaus taip jie elgiasi savo veiklos pradžioje ir dėl to dažnai apsvyla nagus. Ar jums taip nėra nutikę? Gal ir jūs buvote sumerkę savo pinigėlius į visiškai beverčius daiktus ar popierius, nes jums tada nežinia kodėl rodėsi, kad juos perpardavę gausite pasakišką pelną ar kad jie ims duoti didžiulius dividendus.
Daugelis finansinės veiklos naujokų gyvena iliuzijų pasaulyje. Tik žvilgtelėkite atidžiau į kokį nors šių dienų finansų ir verslo banginį: labai tikėtina, kad savo karjerą jis pradėjo investavęs į mitinį žemės lopinėlį kur nors nacionaliniame parke ar kitoje valstybės saugomoje teritorijoje. Jis taip pasielgė todėl, kad kažkokie sukčiai tą mitą iškilmingai pavadino „garantuota investicija“. Taip pat galimas daiktas, kad iki šios dienos jis saugo savo seife jaunystėje pirktą pluoštą „vertybinių popierių“, kurie dabar verti tiek, kiek kainuoja juos juosianti virvelė. Jis pirko katę maiše ir skaudžiai nusivylė.
Prašyčiau patikėti štai kuo: dorų žmonių finansų ir vertybinių popierių pasaulyje yra kur kas mažiau, negu kad jų esama tarp prekybininkų ar pramonininkų. Nors finansininkų elitą sudaro išties garbingi ir patikimi visuomenės atstovai, tačiau, apskritai kalbant, ten, kur kvepia pinigais, sukasi begalės įvairaus plauko apgavikų. Sekmadieniais jie visi eina į bažnyčią, šventai laikosi visų įstatymų, ir vis dėlto jie pavojingesni už visus kitus niekšelius kartu sudėjus.
Jeigu prekybininkas įkiš jums nekokybiškų prekių partiją, jūs galite paduoti jį į teismą, ir jam smarkiai klius. O kai koks nors perėjūnas nė nemirktelėjęs parduos jums šūsnį beverčių „vertybinių popierių“, jūs jam džiaugsmingai pasakysite ačiū.
Finansų pasaulyje niekuo negalima tikėti. Ypač žodžiais. Elkitės, kaip siūlė Renė Dekartas – viskuo abejokite. Kas dieną įvyksta dešimtys apgavysčių. Žmonės akimirksniu netenka ilgai kauptų pinigų. Kiekvieno pirštai lenkti į save. Angelai, kai patenka į finansų pasaulį, tampa auksaburniais sukčiais.
Finansų rinkoje gausu įtartinų bendrovių akcijų, vyksta manipuliacijos skaičiais, klastojamos finansinės ataskaitos, – tą jums patvirtins kiekvienas reikalą išmanantis finansininkas, jei tik sugebėsite timptelėti jam už liežuvio.
Štai priežastys, dėl kurių finansų ir vertybinių popierių pasaulyje reikia elgtis itin atsargiai. Investuokite savo pinigus tik į gerai žinomas ir tikrai patikimas bendroves. Jeigu jūs prekybininkas, investuokite į bendrovę, kuri gamina jūsų pardavinėjamas prekes. Jeigu dažnai keliaujate, investuokite į tas transporto bendroves, kurių paslaugomis dažniausiai naudojatės. Jeigu jūs apskritai nieko nenutuokiate apie verslą ir finansus, bet norite kur nors padėti savo pinigus, investuokite juos į meną arba valstybinį sektorių.
Stenkitės investuoti į tas bendroves, kurios šalia. Kurios įsikūrusios jūsų mieste arba jūsų regione. Pirkite prekę, kurią galite paliesti rankomis. Nesivaikykite kažin kur šmėkščiojančių miražų. Jei nuomojate butą svetimame name, iš pradžių tą butą nusipirkite. Paskui nusipirkite namą, suremontuokite kambarius ir juos išnuomokite. Kai išnuomos sukaupsite pakankamai lėšų, nusipirkite gretimą namą, suremontuokite kambarius ir juos taip pat sėkmingai išnuomokite. Ir taip toliau.
Investuokite į bendroves, kurios sėkmingai dirba jau kelias dešimtis metų. Į verslą, kuris yra jums pažįstamas. Tada jus bus sunkiau apgauti. Jeigu norite, kad jūsų pinigai darytų pinigus, turite elgtis ne taip, kaip jums siūloma, o taip, kaip diktuoja asmeninė patirtis ir sveika nuovoka.
Kai tik jūsų kišenėse ims šlamėti pinigai, iš karto atsiras būrys norinčiųjų juos iš jūsų išvilioti. Nuoširdžių draugų nebeliks. Priešai taps dar aršesni. Jūsų pinigai iš karto atsidurs pavojuje. Todėl investuokite apdairiai, pirkite tik tas prekes, apie kurias turite daug patikimos informacijos.
Antroji taisyklė: nesileiskite spaudžiami. Apie ją skaitykite po savaitės.
