Depresijos gydymo centro psichologė, trijų vaikų mama Marija Bagdonienė
Ligų klasifikacijoje nerasite depresijos pagimdžius kaip atskiros ligos. Tačiau iš tikrųjų nėštumo metu ar pirmaisiais metais po gimdymo šia depresijos forma gali susirgti 5–25 proc. gimdžiusių moterų, taigi vien Lietuvoje – apie 1500–5000 naujai iškeptų mamų kasmet. Pasak Depresijos gydymo centro specialistų, tai nėra hormoninių svyravimų sukeltas liūdesys, kuris ilgainiui praeina savaime – tai rimta moters proto būsena, neigiamai veikianti kūdikio raidą ir visos šeimos gyvenimą.
Pirmoji istorija: Neringa
Nebesijaučiu savimi, nuolat esu liūdna ir suirzusi. Nebejaučiu jokio ryšio su savo vaiku ir nuolat atrodau sau siaubinga mama. Tuo pačiu pykstu, jaučiuosi nelaiminga ir vis aptinku save svajojančią, kaip norėčiau, kad viso to apskritai niekada nebūtų buvę. Kartais atrodo, kad motinystė buvo siaubinga klaida.
Mano nėštumas buvo lengvas, gimdymas praėjo sklandžiai. Taip laukiau, kada galėsiu paimti pirmagimę ant rankų ir svajojau, kaip ja džiaugsimės. Kurį laiką taip ir buvo, tačiau po truputį ėmiau darytis vis liūdnesnė, pasimetusi tarp daugybės naujų pareigų. Viskas nebuvo taip romantiška, kaip įsivaizdavau. Galiausiai nebegalėdavau užmigti, netgi kai vaikas leisdavo ir aš būdavau išsekusi. Nebesinorėjo net valgyti.
Iš pradžių maniau, kad tai nuovargis, kuris tuoj praeis, todėl niekam nieko nepasakojau, stengiausi susiimti ir susitvarkyti pati. Juk visos moterys gali, tai kodėl aš turėčiau negalėti?
Tačiau kiekvieną dieną darėsi vis sunkiau: verkdavau dėl menkiausio dalyko, nuolat jaučiausi pavargusi, neišsimiegojusi. Visiškai nebejaučiau ryšio su vaiku, o į galvą ateidavo įkyrios mintys, kad galiu sužeisti savo kūdikį. Ar ne per stipriai spaudžiu jos galvytę laikydama? Ar tikrai gerai nusiploviau rankas ir neužkrėsiu jos kokia mirtina liga? Ar neišmesiu imdama ant rankų? Atrodydavo, kad tos mintys nesibaigia, net jeigu matau, kad viskas yra gerai. Dingojosi, kad visos mamos tvarkosi daug geriau už mane: jos daug geriau atrodo, jos daug geriau rūpinasi savo vaikais ir viską daro tarsi be menkiausių pastangų.
Pradėjau galvoti, kad esu iš tiesų siaubinga motina ir mano vaikui daug geriau būtų augti su kita moterimi. Maniau, kad jeigu manęs nebebūtų, negadinčiau gyvenimo nei vaikui, nei vyrui, kurį taip pat verčiu nuolat kentėti negalėdama susiimti.
Antroji istorija: Rolandas
Nesuprantu, kas vyksta. Mes taip ilgai laukėme šio kūdikio, mes taip planavome ir svajojome apie šį laiką kartu. Viskas dėliojosi į savo vietas, tačiau staiga viskas pasikeitė ir aš nebesusigaudau, kas vyksta. Niekada nemačiau jos taip besielgiančios, niekada nemačiau, kad ji taip pasiduotų. Ji būdavo stipri. Ji nebedaro tų dalykų, kuriuos darė anksčiau. Ji tik verkia visą laiką ir sako, kad negali nieko su tuo padaryti. Po velnių, kas čia darosi?!
Šios istorijos – tikros, tik herojų vardai pakeisti. Jos kalba apie depresiją po gimdymo – būklę, kuri mūsuose dažnai neatpažįstama, ignoruojama ir todėl retai gydoma. Apie depresiją pagimdžius kalbamės su Depresijos gydymo centro psichologe, trijų vaikų mama Marija Bagdoniene.
Kokios depresijos pagimdžius priežastys?
Dažnai atrodo, kad jeigu sužinosime priežastį, ją pašalinsime, ir viskas bus gerai. Tiek depresijos po gimdymo, tiek kitų depresijų atveju nėra viskas taip paprasta. Atlikta nemažai tyrimų ir dabar laikomasi tos nuomonės, kad nėra vienos priežasties, dėl ko pagimdžius prasideda depresija. Priežasčių gausa apsunkina buvimą su šia liga, nes negali jų panaikinti, neretai net negali tiksliai jų nustatyti. Dažniausiai įvardijamos tokios galimos priežastys:
- Genetinė predispozicija (polinkis);
- Jautrumas vienokiems ar kitokiems pokyčiams;
- Suma rizikos faktorių, didinančių riziką susirgti (psichosocialiniai veiksniai: priklausymas žemai socioekonominei klasei, jei šeimoje patiriamas smurtas ir prievarta, jeigu problemiški santykiai šeimoje, jeigu nėra partnerio);
- Dalis moterų labai jautrios hormonų pasikeitimams organizme, kurie vyksta nėštumo metu;
- Pasikeitusi ekologinė aplinkos situacija: oro užterštumas, mitybos įpročiai – naujausi tyrimai rodo ryšį, kad kai aplinka tampa labiau toksiška, rizika susirgti depresija išauga;
- Neurotransmiterių pokyčiai smegenyse.
Moterys suserga tuomet, kai dalis šių veiksnių susideda į krūvą. Depresija pagimdžius nepriklauso nuo moters amžiaus, nėštumo eigos, gimdymo sunkumo nei nuo to, ar gimė pirmas vaikas, ar ketvirtas.
Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?
Dažnai ši depresijos rūšis nėra diagnozuojama ir į ją neatkreipiamas dėmesys. Todėl ji tarsi pasimeta, pasislepia po būklėmis, kurios būdingos po gimdymo: pavyzdžiui, apie 80 proc. gimdžiusių moterų patiria savijautą, amerikiečių psichologų vadinamą „baby blues“ (liūdesys pagimdžius). Ši būsena prasideda 3–5 dieną po gimdymo ir tęsiasi iki dviejų savaičių. Jai būdinga nuotaikų svyravimai nuo euforijos iki liūdesio, verksmingumo, nerimastingumo be priežasties, gali apimti vienišumo jausmas. Tas liūdesys neretai painiojamas su depresija pagimdžius, bet, skirtingai negu depresija, jis praeina savaime.
Depresijos po gimdymo kriterijai yra labai aiškūs. Itin svarbi pradžia: ji gali prasidėti nėštumo metu ar praėjus net 12 mėnesių po gimdymo, kitaip tariant, bet kuriuo metu per pirmus metus po gimdymo.
Depresijos po gimdymo simptomai:
- Miego sutrikimai. Gimus kūdikiui, miego ritmas pasikeičia: moterys pradeda jautriau miegoti, sunkiau užmiega. Depresija po gimdymo serganti moteris negali užmigti netgi tada, kai jaučiasi labai pavargusi, išsekusi, kai miega jos kūdikis ir ji žino, kad turi visas sąlygas pamiegoti;
- Apetito pokyčiai. Mama gali pradėti daug valgyti, kas anksčiau jai nebuvo būdinga, arba iš viso prarasti apetitą;
- Kaltės ir neadekvatumo jausmai, susiję su motinyste. Moteris ima jaustis bloga mama, kuri viską daro negerai. Jai atrodo, kad visos kitos moka su tuo tvarkytis, o jai nepavyksta džiaugtis, rūpintis kūdikiu. Tie jausmai labai stiprūs, slegiantys ir nuolat lydintys. Aplinkiniai dažnai į tokius moters jausmus reaguoja „susiimk, tai turi kūdikį – džiaukis“. Moterys dažnai sako, kad jos norėtų džiaugtis, bet negali ir nežino kodėl. Dėl to joms labai liūdna ir skaudu;
- Nebeteikia džiaugsmo anksčiau džiuginę dalykai – tai visų depresijų požymis;
- Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą. Ši dalis labai gąsdina mamas ir apie tai garsiai nešnekama. Įkyrios mintys ateina labai netikėtai, bet kada ir be jokios priežasties. Tai gali prasidėti nuo lyg ir nekaltos minties („о kas, jeigu mano vaikui kažkas nutiks?“) iki bauginančių vizijų („o kas, jeigu aš paimsiu peilį ir jį sužalosiu? / jeigu kūdikis iškris / jeigu aš jį imsiu ir mesiu į sieną?“). Moterys tas mintis suvokia kaip kažkokį svetimkūnį, kuris ateina, užvaldo ir praeina. Išsigąsta šių minčių, joms atrodo, kad kraustosi iš proto. Jeigu depresija gydoma, šis simptomas išnyksta.
Kaip gydoma depresija po gydymo?
Moterims apie savo savijautą baisu kalbėti, baisu garsiai įvardyti savo mintis, nes jos suvokia, kad gali būti palaikytos nenormaliomis ir netgi prarasti vaiką. Tačiau kalbėti reikia, nes kitaip liga nebus pamatyta ir liks negydoma. Ši liga taip paveikia smegenis, kad jos ima žaisti su moterimi žiaurius žaidimus.
Kai kankina tokios įkyrios mintys ir moteriai nesuteikiama pagalba, nenuostabu, kad ji ima galvoti apie išėjimą iš šeimos, vaiko palikimą, kartais galvoja apie savižudybę.
Negydoma depresija po gimdymo turi polinkį tęstis ilgiau ir peraugti į tipišką depresiją. Dėl to nukenčia visos šeimos gyvenimo kokybė, tad gydytis – būtina.
Jeigu moteris kreipsis į psichiatrą ar šeimos gydytoją, jai pasiūlys antidepresantų. Dėl to teks nutraukti žindymą, o žindymo nutraukimas moteriai sukelia daug pasekmių ir dar labiau padidina kaltės jausmą. Įvairūs tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo atveju labiau efektyvūs nemedikamentiniai būdai. Būtent juos taikome ir Depresijos gydymo centre: pradedame nuo psichoterapinių pokalbių ir įtraukiame įvairias nemedikamentines priemones.
Nemedikamentiniai depresijos pagimdžius gydymo būdai:
- Subalansuota mityba. Tyrimai rodo, kad depresijos simptomus padeda sumažinti omega-3 rūgštys, tad reikėtų vartoti šių papildų. Be to, pagimdžiusios moterys nori atsikratyti svorio ir neretai griebiasi bado dietos. Kitos prisiskaito apie vaikų pilvo dieglius ir ima vengti visų produktų, kurie juos gali sukelti: obuolių negalima, žirnių negalima, ir lieka misti tik kokia nors koše. Nors gydytojai neturi tikslaus atsakymo, dėl kokių konkrečių priežasčių vaikui kyla dieglių, istoriškai yra prikurta įvairiausių maisto draudimų, ir moteris tiesiog nustoja valgyti. Labai svarbu neatsisakyti naudingų produktų, kad mityba išliktų visavertė;
- Miego režimas, priderintas prie kūdikio miego. Jeigu vaikas dienos metu miega, mamai irgi reikia eiti miegoti, o ne pulti tvarkyti namų ar griebtis kitų darbų;
- Tinkamų nuostatų formavimas. Pirmiausia reikia žinoti, kaip vyksta gimdymas ir kas vyksta tiek jo metu, tiek jam pasibaigus. Reikia atsakingai ruoštis vaikelio auginimui ir nesitikėti, kad jam gimus apims dangiškas džiaugsmas, su kuriuo nuolat gyvensi;
- Darbų ir užduočių paskirstymas šeimoje. Būtina numatyti, kokie žmonės ir kuo padės jaunai mamai pirmaisiais kūdikio auginimo mėnesiais, ir taip susikurti savo palaikymo grupę;
- Rūpinimasis savimi ir savo poreikiais – dėmesys sau būtinas tam, kad galėtum tinkamai pasirūpinti kūdikiu. Principas tas pats, kaip lėktuve ištikus avarijai: iš pradžių suaugęs žmogus privalo pasirūpinti savimi ir tik paskui – vaikais. Taigi mama neturi pamiršti pasivaikščioti, pasimankštinti, privalo rasti laiko pokalbiui su drauge, knygai, filmui ir pan.
