Veros Gorbačiovos nuotr. | VG Kids and Family Photography
Ausys – viena labiausiai pastebimų kūno dalių. Nuo seniausių laikų žmonės kūrė specialius ausų papuošalus. Įvairiose kultūrose susiformavo skirtingas ausų grožio etalonas, neretai siejamas ir su žmogaus charakterio ypatumais ar intelektu.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, esančio V. Grybo gatvėje Vilniuje, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Gailius sako, kad ausų korekcija ypač aktuali dviem žmonių grupėms – į mokyklą besiruošiantiems vaikams ir suaugusiesiems, kuriems dėl sunkių ar plečiančių auskarų buvo įplėštas ar deformuotas ausies spenelis.
Dauguma ausų plastikos specialistų pacientų yra itin jauni – atlėpusias ausytes rekomenduojama koreguoti, kai tik jos visiškai išauga, t. y. 6–7 metų vaikams. Nors plastinės operacijos dažniausiai siejamos su grožio kultu, ausų plastika mažamečiams labiau susijusi su vaiko psichologine savijauta ir patyčių prevencija. Vaikai su labiau ar nesimetriškai atlėpusiomis ausimis dažnai tampa pašaipų objektu, o nedidelė operacija leidžia jiems lengviau pritapti prie kolektyvo. Tai ypač svarbu jautresniems, mažiau savimi pasitikintiems vaikams.
Išplyšę, deformuoti ausų speneliai – dažniausia suaugusiųjų problema
Suaugusiems žmonėms taip pat galima operuoti atlėpusias ausis, bet jie dažniausiai jau būna susigyvenę su savo išvaizda ir atlėpusios ausys jiems nemaišo, kaip tik suteikia originalumo. Patyčių dėl išvaizdos šiame gyvenimo etape patiriama kur kas mažiau, todėl jos nesukelia psichologinių problemų. Tačiau su neigiama visuomenės reakcija susiduria žmonės, kurių ausyse likusios didžiulės skylės nuo plečiančių auskarų ar suplyšę ausų speneliai nuo pernelyg sunkių ausų papuošalų. Tokia išvaizda dažnai gali šokiruoti, suformuoti išankstinę nuomonę ir netgi lemti darbo pokalbio baigtį. Plastine ausų spenelių operacija grąžinama ausims įprasta forma.
Plastinė ausų operacija nedaro įtakos klausai
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Gailius teigia, kad atlėpusių ausų korekcijos yra viena dažniausiai atliekamų plastinių operacijų.
Operacija trunka apie valandą, priklausomai nuo paciento, taikoma bendrinė arba vietinė nejautra. Vaikams rekomenduojame bendrinę nejautrą, nes retas šešiametis gali ramiai išbūti valandą, kai kažkas daroma jo ausims, net jeigu ir neskauda. Operacijos metu suformuojamas ausies antvijoklis, jei reikia, ausies kriauklė priartinama prie smilkinkaulio. Stengiamės nepažeisti ausies kremzlės, jos dalis šalinama tik tais atvejais, jei kriauklės pritraukimas neduos pakankamo efekto. Klausos funkcijai šios plastinės operacijos jokios įtakos nedaro.
Ausų atlėpimas yra nulemtas genetiškai. Kartais mažiems vaikams tėvai bando uždėti raiščius, kepurytes, kurios prilaiko ausytes, tačiau jeigu ausų antvijoklis nėra susiformavęs, augdamos ausys vis vien atlėpsta. Norma laikoma, jei ausų kraštas nuo kaukolės yra nutolęs ne daugiau kaip 2–2,5 cm.
„Pasitaiko, kad viena ausis būna prigludusi, o kita – atlėpusi. Tuomet atlėpusi ausis formuojama pagal kitos ausies pavyzdį“, – pasakojo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Gailius.
Tėvams atvedus vaikučius, gydytojas įvertina ausies atlėpimą ir operacijos būtinumą. Visuomet šnekamasi ir su vaiku, bandant išsiaiškinti, ar jam kyla bėdų dėl išvaizdos bendraujant.
„Koreguojant ausis, negalima atsinešti paveikslėlio ir parodyti chirurgui, kokią ausį suformuoti. Operuodami stengiamės tausoti ausį, nepažeisti kremzlės, todėl nedarome ausų mažinimo operacijų. Ausies oda yra specifinė – užpakaliniame paviršiuje ji laisvesnė, o priekiniame – standžiai prikibusi prie kremzlės. Jei pašalintume dalį kremzlės, priekyje liktų odos perteklius arba susidarytų raukšlė. Tai neatrodo estetiškai gražiai. Po operacijos ausys būna tiesiog labiau prigludusios, bet jų dydis lieka toks pat“, – sakė gydytojas K. Gailius.
Ar lieka randų?
Kiekvieno žmogaus ausys turi individualių bruožų, jos nebūna visiškai simetriškos, todėl gydytojas prieš operaciją atidžiai išnagrinėja paciento ausies struktūrą ir nusprendžia dėl labiausiai tinkančio operacijos metodo. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Gailius išskiria trijų tipų ausų plastikos operacijas: ausies kriauklės pririšimą prie smilkinkaulio, antvijoklio kontūro suformavimą ir ausų spenelio traumų korekcijas.
Operuojama dažniausiai iš užpakalinės ausies pusės, todėl randų nesimato. „Kai operuojamas ausies spenelis, randai matomi iš abiejų pusių, bet ausis yra labai gerai krauju aprūpinamas organas, todėl randai gyja greitai, be to, dažnai į pakoreguotą ausies spenelį pacientai įsiveria įprastą auskarą, kuris pridengia randelį. Auskarus rekomenduojama verti ne anksčiau nei po mėnesio nuo operacijos“, – sakė gydytojas K. Gailius.
Kaip prižiūrėti ausis po operacijos?
Gydytojas pabrėžia priežiūros svarbą pooperaciniu gijimo periodu. „Pacientas išrašomas namo tą pačią dieną po operacijos, bet kitą savaitę kasdien turi ateiti perrišti. Ausys yra jautrūs organai, gyjant gali skaudėti, todėl visuomet skiriama nuskausminamųjų vaistų. Gyjant reikėtų vengti ausų nušalimo, šaltuoju periodu nešioti kepurę, vasarą vengti tiesioginių saulės spindulių, apie mėnesį nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose, baseine“, – pataria gydytojas K. Gailius.
Akinius nešiojantys pacientai gijimo periodu turėtų rinktis kitą priemonę, pvz., lęšius, nes pjūviai daromi užpakalinėje ausų sienelėje, kur paprastai nusileidžia akinių kojelės. Jos gali trintis į siūles, dirginti ausų odą, netgi sukelti infekciją. Vaikams akinukus galima laikinai pritvirtinti gumyte.
„Paprastai užtenka vienos ausų korekcijos operacijos. Visgi pasitaiko atvejų, kai dėl kremzlės struktūros siūlė išplyšta arba, netinkamai atlikus operaciją, atsileidžia ausies struktūras formuojančio ir fiksuojančio siūlo mazgas. Ausies spenelio traumos taip pat gali atsinaujinti, jei žmogus vėl įsiveria plečiančius auskarus. Tuomet reikia pakartotinos operacijos“, – sakė gydytojas K. Gailius.
Skirtingo dydžio ausys
Jei žmogaus ausų dydis labai ženkliai skiriasi, gali būti, kad mažesnioji yra neišsivysčiusi. Paprastai toks žmogus turi ir klausos sutrikimų. „Tokią neišsivysčiusią ausį galima rekonstruoti, bet tai jau sudėtingesnė operacija, kai reikia transplantuoti audinius iš kitų kūno sričių, būtina ausų ligų gydytojo konsultacija ir kitos papildomos procedūros“, – sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Gailius.
Išorinėje ausies dalyje yra labai daug nervų, todėl ausų taškų stimuliavimas – masažas, akupresūra, akupunktūra – naudojamas ne tik atsipalaiduoti, bet ir gydyti, netgi priklausomybės ligas. „Tyrimų, kaip ausų plastika paveikia ausyse esančius nervus ir jų jautrumą, nėra. Atlėpusių ausų operacijos daromos mažiems vaikams, kuriems dažniausiai ligi tol nebuvo atliekama ausų akupunktūra ar kitos panašios procedūros. Tačiau, kaip minėjau, operacijos metu ausis yra tausojama, operuotos ausys išlieka jautrios, todėl drįsčiau teigti, kad esminių pokyčių neturėtų būti“, – sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Gailius.
