Ajana Lolat, labdaros ir paramos fondo įkūrėja: „Dabar mano diagnozė – meilė gyvenimui! Tai cerebrinio paralyžiaus pasekmė, už kurią liksiu jam amžinai dėkinga. Anksčiau su liga buvome priešės, dabar tapome partnerės“.
Paklausta, kiek jai metų, Ajana staiga sutrinka: berods 27-eri, o gal 28-eri. Paskaičiavusi nusikvatoja – vis tik 28-eri. Mergina nuo pat gimimo gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze.
Su Ajana susitinkame Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kalėdinėje mugėje. Trečius metus iš eilės antrąjį gruodžio sekmadienį sostinės liuteronus suburiantis šventiškas renginys visada gausus naminių gardumynų, atvirukų, rankdarbių.
Pinigai, surinkti pardavus nuo keliasdešimt centų iki kelių eurų kainuojančias prekes, virsta aukomis labiau stokojantiems. Pernai šios lėšos buvo skirtos reabilitacijos ir socializacijos centrui „Gabrielius“, įsikūrusiam Šilutės rajone, o šiemet keliaus cerebrinio paralyžiaus kaustomai 19-metei Evelinai. Tėvams likusi viltis, kad negalios nualintai dukrai dar gali padėti delfinų terapija, tačiau 800 eurų už dviejų savaičių kursą – šeimai didžiuliai pinigai.
Pica ir vyskupas apvertė gyvenimą
Stebint šią aktyvią jauną merginą su ramentais, dėstančią mintis kaip iš rašto, sunku net suprasti, kuo gi tokia sunki jos liga. Nebent lėtu judėjimu, bet ir sveikieji anaiptol ne visi vikrūs.
Šiandien Ajana – antrus metus gyvuojančio Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondo direktorė. Prisimindama viską, ką dėl cerebrinio paralyžiaus patyrė jos šeima, dabar, būdama jau suaugusi, ji nusprendė taip pagerbti savo tėvų pastangas ir įkūrė fondą, nešantį Kantrybę,Tikėjimą ir Meilę kiekvienam, susiduriančiam su šia liga.
Kai kūriau paramos ir labdaros fondą, aš nežinojau, ką aš darau (juokiasi). Aš tiesiog labai norėjau to. Tai atrodė labai svarbu, nes mačiau, ką cerebrinis paralyžius padarė mano šeimai. Mano tėvai yra labai darbštūs ir geri žmonės, bet liga vis tiek negailestingai paveikė mūsų šeimą. Dabar, kai esu jau didelė mergaitė, mano atrodo svarbu perduoti kitoms šeimoms, kad cerebrinis paralyžius nėra pabaiga. Su šia liga galima kovoti, ją galima įveikti, ir nebūtinai tik reabilitacijos centruose.
Į klausimą, ką daro cerebrinis paralyžius, mergina atsako glaustai: jis tave sutraukia. Prieš kurį laiką ir pačios Ajanos liga buvo stipriai pažengusi. „Man taip skaudėjo rankas, kad aš nebegalėjau nulaikyti sriubos šaukšto arba rašyti, o aš labai mėgau rašyti. Kol neišmokau atsipalaiduoti, džiaugtis gyvenimu ir mylėti jį iš naujo, beveik niekas negalėjo man padėti“, – tvirtina.
O padėjo, pats apie tai nė nenumanydamas, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. „Prieš 12 metų aš buvau visiškai kitoks žmogus. Labai bijojau gyventi ir net nežinojau, koks tas gyvenimas yra įdomus. Tada ir mano liga buvo sunkesnė. Atvažiavau į Vilnių ir vyskupas pavaišino mane pica. Būtų lyg ir nieko, bet tai buvo pirmoji pica mano gyvenime! Ir aš po to karto taip užsimaniau gyventi! Man buvo taip įdomu, kad žmonės gali būti tokie draugiški, tokie geri“, – entuziastingai beria žodžius Ajana.
Delfinų terapija – paskutinis šiaudas
„Delfinai iš tikrųjų gali tą patį, ką ir vyskupas, – tęsia labdaros ir paramos fondo, renkančio lėšas delfinų terapijos seansams apmokėti, įkūrėja. – Daugelis žmonių galbūt norėtų padėti sergantiesiems, bet ne visada žino, ką pasakyti, ką padaryti, ką nupirkti arba kaip net ta pačia pica pavaišinti. O štai delfinai tiesiog prisiglaudžia, ir tu nori gyventi.“
Delfinų terapija taikoma daugeliui sunkių būklių palengvinti: žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocinių traumų. Pati Ajana prieš keletą metų taip pat dalyvavo šioje terapijoje ir tvirtina pajutusi ženklų pagerėjimą: „Aš nežinau, ką delfinai sugeba, bet jie turi labai daug šilumos. Dėl ligos būni visas įtemptas, sunkiai jauti savo kūną. Kai tu pasiplaukioji su jais, supranti, kad viskas su tavimi yra gerai: tu gali mylėti save, gali mylėti gyvenimą, tu gali šypsotis. Nes tu esi nuostabus kaip toks!“
Devyniolikmetei Evelinai delfinų terapija – vienas iš paskutinių gelbėjimo šiaudų. Dažniausiai tokiems žmonėms taikoma fizioterapija arba užsiėmimai reabilitacijos centruose. Tačiau kai negalia yra kompleksinė, kai žmogus yra sunkiau kalbantis, turi tam tikrų baimių ir jas sunku paleisti, gyvūnai kartais labai padeda.
„Mugės išvakarėse kalbėjau su Evelinos mama. Evelinos liga pažengusi tiek, kad jai net kalbėti yra labai sunku. Mes abi apsiverkėm. Todėl manau, kad tokia kalėdinė dovana – tai gražiausia, ką galima padovanoti tai mergaitei. Kad ir kiek surinksim, tai bus labai daug“, – kreipdamasi į Vilniaus ev. liuteronų parapijos narius pabrėžė Ajana.
Dvi savaitės delfinų terapijos Klaipėdoje kainuoja 800 eurų – cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų šeimoms tai labai brangu. Pastebėjusi netikrumą mano veide, Ajana imasi skaičiuoti tokios šeimos pajamas: „Kai šeima turi vaikų ir nė vienas iš jų neserga, papildomų išlaidų yra, bet jas padengia abu tėvai. Tačiau kai vaikelis sunkiai serga, vienas šeimos narių turi atsisakyti darbo, kad galėtų vaikeliu pasirūpinti. Reikalingi vaistai, įvairios terapijos, kurios papildomai kainuoja, o išlaiko šeimą vienas žmogus. Kartais ši našta tenka vienišai mamai. Turint minty, kad vaikas serga ir šeimai visais požiūriais sunku, tie 800 eurų pasidaro didelė, svarbi ir sunkiai surenkama suma“.
Pagalba vaikams nekenkia delfinams
Ajanos įkurtas labdaros ir paramos fondas apie Eveliną sužinojo po to, kai kreipėsi į Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus specialistus, prašydamas įvardyti kelias šeimas, kurių labui galėtų surinkti lėšų. Tiesa, net ir sukaupus tinkamą sumą, išsvajotosios pagalbos tenka laukti: užrašas muziejaus interneto svetainėje skelbia, kad registracija delfinų terapijai sustabdyta.
Pasak Delfinų terapijos skyriaus vedėjos doc. dr. Brigitos Kreivinienės, nuo 2014 m. vykusi registracija į užsiėmimus su delfinais sustabdyta dėl klientų gausos. „Planuojame visus registruotus klientus, taip pat ir Eveliną, pakviesti iki 2018 metų spalio mėnesio. Paskui matysime, kokie mūsų planai ir galvosime apie registracijos atnaujinimą“, – tvirtina pašnekovė. Kada tai įvyks, esą priklausys ir nuo planuojamos mokslinių tyrimų plėtros.
Kadangi individualūs bendravimo su delfinais užsiėmimai nėra nei būtinoji pagalba, nei gydymas, už juos iš ligonių kasų kompensuojama. Tačiau Lietuvos jūrų muziejus, žinodamas didelį poreikį, savo lėšomis kasmet priima 10 klientų, t. y. suteikia nemokamai 100 užsiėmimų su delfinais su papildomų paslaugų paketu. Kitiems, doc. dr. B. Kreivinienės tvirtinimu, ieškoma rėmimo.
Tarp minėtų papildomų paslaugų – judesio terapija salėje, dailės, smėlio, keramikos užsiėmimai, manualinė terapija, Sherbornė judesio terapija, sensorinė integracija, video analizė. „Dirbant vandenyje su delfinu yra labai svarbūs tiek žmogaus, tiek delfino gerovės principai. Dėl šios priežasties galiu labai džiaugtis, kad centre dirba ne tik savo sričių profesionalai, bet ir mokslinis personalas. Jie plėtoja žmogaus ir delfino gerovės tyrimus bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio universitetų bendruomenėmis“, – kad pagalba vaikams nekenkia delfinams, pabrėžia Delfinų terapijos skyriaus vedėja.
Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kalėdinės mugės metu buvo surinkta tik dalis lėšų, reikalingų Evelinos delfinų terapijai apmokėti. Merginos šeima dėkoja visiems, skyrusiems pagalbą jų dukteriai, ir prašo padėti surinkti trūkstamą sumą.
Rekvizitai, norint skirti Evelinai finansinę paramą:
AJANOS LOLAT LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
MOKĖTOJO SĄSKAITOS NR.: LT267300010148715720
MOKĖTOJO KODAS: 304281099
