Balandžio 24 d. – Tarptautinė mergaičių ir merginų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje diena. Ji kasmet minima paskutinį balandžio ketvirtadienį ir skirta skatinti jaunas moteris aktyviai mokytis, studijuoti ir siekti karjeros IRT srityje, paneigiant visuomenėje gajus profesinius lyčių stereotipus.
Vis dar dažnai susiduriama su nuostata, jog IRT – vyriška sritis, menkinami mergaičių ir moterų gebėjimai. Todėl nei Lietuvoje ar Europoje, nei apskritai visame pasaulyje nei įsitraukimo, nei lyčių lygybės IRT sektoriuje dar nepasiekėme.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, moterų, dirbančių IRT sektoriuje, daugiausiai yra Bulgarijoje, Rumunijoje ir Estijoje. Tačiau net ir šiose šalyse jos nesudaro nė 30 procentų visų darbuotojų. Ypač prasta situacija yra Čekijoje ir Maltoje – čia moterų IRT sektoriuje skaičius nesiekia nė 15 procentų.
Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. IRT sektoriuje dirbo 23 procentai moterų (palyginti – ES vidurkis 19 proc.). Deja, 2024 m. skaičius nukrito iki 18 proc., taip grąžindamas mus į 2013 metus. Gaila, kad „Eurostat“ duomenys neatspindi, kaip moterų karjera IRT sektoriuje pasiskirsto pagal skirtingas pareigybes.
Renkasi tik 2 proc. merginų
VILNIUS TECH atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, testuotojų pareigose Lietuvoje dirba apie 40 procentų moterų, tuo tarpu programuotojomis – vos 10 procentų. Dar mažesnė dalis dirba kompiuterių tinklų, kibernetinės saugos ir kitose, labiau techniškose pareigybėse, rašoma VILNIUS TECH išplatintame pranešime, kurį parengė Akademinės paramos centro direktorė dr. Gražina Droessiger, Elektroninių studijų grupės vyriausioji specialistė Rūta Jociūtė-Žolynienė, Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė.
Europos Sąjungos tikslas, suformuluotas Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje, – iki 2030 m. turėti 20 mln. IRT specialistų.
Vertinant, ar ateityje galima tikėtis žymesnio pokyčio, vertėtų pastebėti, kad LAMA BPO 2024 metų stojimo į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad IRT specialybes rinkosi tik maždaug 2 procentai merginų, o ES vidurkis nesiekia nė 1,5 proc.
Lyčių atotrūkis IRT srityje ir pažangiųjų skaitmeninių įgūdžių trūkumas – pagrindinės kliūtys šiam tikslui pasiekti. Tuo tarpu talentų paklausa tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir duomenų mokslas ir toliau viršija pasiūlą.
Projektas WIDCON – moterų talentams pritraukti
Europos Komisija aktyviai skatina merginas ir moteris dalyvauti STEM ir IRT profesinėje veikloje, imasi įvairių iniciatyvų. Viena iš iniciatyvų yra projektas WIDCON (Women in Digital), kurio pagrindinis tikslas yra mažinti lyčių atotrūkį skaitmeniniame ir technologijų sektoriuose.
Suburta tarptautinė mokymo įstaigų, duomenų analizės ir skaitmeninės transformacijos organizacijų (tarp jų ir VILNIUS TECH, projekto vadovė prof. dr. Simona Ramanauskaitė) atstovų komanda analizuos veiksnius, trukdančius moterims įsitraukti į IRT sritį ir joje likti, rinks ir analizuos Europos ir pasaulinius gerosios patirties pavyzdžius.
Nuo 2025-ųjų sausio mėnesio pradėtas vykdyti WIDCON projektas jau surinko pirminius duomenis apie moterų dalį skirtingose IRT pozicijose. Be to, identifikavo daugiau nei 100 pasaulinių iniciatyvų, skatinančių įvairaus amžiaus moterų įsitraukimą į IRT sektorių – nuo STEM pasiūlos mokinėms, programavimo kursų, IRT studijų programų iki vadovaujančių pozicijų įmonėse bei įvairių lyderystės veiklų. Buriamas ekspertų, pasiryžusių pasidalinti skirtingų šalių patirtimi bei kartu apibrėžti tolesnes gaires efektyviam merginų ir moterų įsitraukimui į IRT sritį, tinklas.
Europos Komisijos skirtas finansavimas WIDCON projektui rodo šio klausimo aktualumą ir potencialią naudą Europos ekonomikai, siekiant didesnio moterų įsitraukimo į IRT sritį. Duomenimis grįstas esamų iniciatyvų efektyvumo vertinimas ir struktūrizuotos rekomendacijos EU šalims, sprendimų priėmėjams ir skirtingo tipo organizacijoms turėtų leisti efektyviau planuoti tolesnius veiksmus, siekiant žymesnio pokyčio per ateinantį dešimtmetį.
Iliustracija – Midjourney
