Primename, kad gegužės 1 dieną Lietuvoje įsigalios naujasis grynųjų pinigų apvalinimas. Policijos ir finansinių įstaigų specialistai įspėja, kad sukčiai gali pasinaudoti šia data ir siekti iš patiklių gyventojų išvilioti pinigus.
„Svarbu žinoti, kad jokių specialių priemonių, susijusių su pinigų keitimu, dėl šių pasikeitimų nėra numatyta. Tad sulaukus skambučio, interneto žinutės ar net svečio į namus, pasiruošusio iškeisti turimas smulkias monetas ar „padėti“ bet kokiu kitu piniginiu klausimu, galima neabejoti, kad į jus nusitaikė sukčiai“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Jokių pakeitimų nėra numatyta
Pasak jo, daugelis turbūt dar prisimena 2015 m., kuomet, eurams pakeitus litus, žiniasklaidoje mirgėjo istorijos, kai, apsimetę policijos pareigūnais ar bankų atstovais, sukčiai „registruodavo“ banknotų serijos numerius, „keisdavo“ eurus „palankesniu kursu“ ir „tikrindavo“, ar banknotai nepadirbti.
Jokių specialių priemonių, susijusių su pinigų keitimu, dėl gegužės 1 d. pasikeitimų nėra numatyta. Tad sulaukus skambučio, interneto žinutės ar net svečio į namus, pasiruošusio iškeisti turimas smulkias monetas ar „padėti“ bet kokiu kitu piniginiu klausimu, galima neabejoti, kad į jus nusitaikė sukčiai.
Įsigaliojus naujajai grynųjų pinigų atsiskaitymo tvarkai, kuria siekiama mažinti apyvartoje esančių smulkiausių 1 ir 2 centų nominalo monetų kiekį, sukčiai ir vėl gali suaktyvėti.
„Nors šiuo atveju „surašinėti banknotų numerių“ nepavyks, nepakankamas žmonių informuotumas apie naująją tvarką vis vien gali tapti palankia terpe pasipelnyti nusikaltėliams“, – perspėja P. Gotautas.
Gali siūlyti iškeisti susikaupusias monetas
Pasak finansinio saugumo ekspertų, labiausiai tikėtina, kad padaugės bandymų apgauti žmones telefoniniais skambučiais ar žinutėmis. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad suaktyvės ir po namus vaikščiojantys sukčiai, kurie siūlys padėti susigaudyti naujoje tvarkoje, iškeisti susikaupusias smulkias monetas, kalbės apie būtinybę „patvirtinti“ naujus apvalinimo nustatymus, atnaujinti korteles, perduoti grynuosius mainams ir pan.
Ekspertai dar kartą primena, kad nei banko darbuotojai, nei policininkai telefonu ar socialiniuose tinkluose niekuomet neprašo atskleisti jokių asmeninių duomenų, elektroninės bankininkystės prisijungimų ar banko kortelių informacijos.
Nereikėtų tikėti pažadais iškeisti monetas ar „kompensuoti“ apvalinimus, nes tai yra neabejotini sukčiavimo požymiai.
„Taip pat reiktų išlikti budriems ir neįsileisti jokių nepažįstamųjų į namus, net jei jie prisistato banko ar valstybinių institucijų darbuotojais. Geriau vėliau nueiti į policiją ar atitinkamą instituciją ir situaciją išsiaiškinti vietoje“, – pabrėžia P. Gotautas.
„Svarbu prisiminti, kad dėl naujosios tvarkos jokių monetų keitimo, surinkimo ir panašių „paslaugų namuose“ niekas tikrai neplanuoja“, – būtinybę išlikti budriems pabrėžia banko ekspertas.
Ką keis naujoji grynųjų apvalinimo tvarka?
Gegužės 1 d. įsigaliosiantis pinigų apvalinimas niekaip nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos ir toliau išliks tikslios iki cento. Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, mokėtina suma ir toliau išliks neapvalinta.
Apvalinant galutinę pirkinių krepšelio kainą, bus laikomasi įprastų apvalinimo taisyklių: jei galutinė centų suma baigsis skaičiais 1, 2, 6 ir 7 (pvz., 31, 82, 56 ar 37), bus apvalinama į mažesnę pusę (30, 80, 55, 35); jei galutinės sumos paskutinis skaitmuo bus 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę.
Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos ir toliau išliks tikslios iki cento. Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais. 1 ir 2 centų nominalo monetos ir toliau išliks teisėta atsiskaitymo priemone.
Jokių specialių priemonių keičiant smulkiąsias monetas nebus atliekama. 1 ir 2 centų nominalo monetos ir toliau išliks teisėta atsiskaitymo priemone. Jomis bus galima atsiskaityti neribotą laiką, tad jokios būtinybės skubiai išsikeisti šias monetas nebus.
Pinigų apvalinimas galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Bankuose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei banko mokestis už paslaugą yra 1,12 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 1,10 Eur.
Lietuvos bankas siūlo keisti į proginę 2 eurų monetą
Pinigų apvalinimas – puiki proga prisidėti ir prie šalies gynybos. Lietuvos bankas kviečia gyventojus 1 ir 2 euro centų monetas iškeisti į proginę 2 eurų monetą, skirtą gynybai, kuri yra apyvartinė, t. y. šiomis monetomis galima atsiskaityti.
Turimas 1 ir 2 euro centų monetas į proginę monetą, skirtą gynybai, galite išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Žirmūnų g. 151) arba Kaune (Maironio g. 25).
Svarbu paminėti, kad vienu metu keičiamų monetų, skirtų gynybai, skaičius neribojamas – keičiama tiek, kiek turite 1 ir 2 euro centų monetų. Priimamos bet kokios būklės monetos, o keičiama bus tol, kol Lietuvos bankas turės proginių monetų, skirtų gynybai.
1 ir 2 euro centų monetų nereikia rūšiuoti, jos bus suskaičiuojamos Lietuvos banko kasose specialiu aparatu. Monetos keičiamos nemokamai. Primename, kad Lietuvos banko kasose galima nemokamai iškeisti visų nominalų monetas į kito nominalo monetas ar banknotus, tačiau gynybai skirtų monetų skaičius gali būti ribojamas.
Tvarka galioja dar 7 euro zonos šalyse
Lietuva taps aštuntąja euro zonos nare, imsiančia mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Iki šiol tai jau daro Suomija, Olandija, Italija, Slovakija, Airija, Belgija ir Estija.
Mūsų šalyje į apyvartą kasmet išleidžiama apie 80 tonų smulkiausio nominalo monetų, iš kurių daugiau nei du trečdaliai į apyvartą nebegrįžta – yra pametamos, nugula taupyklėse ar tiesiog pamirštamos. Skaičiuojama, kad nuo euro įvedimo žmonės jau „prarado“ apie 3 mln. eurų vertės smulkiųjų monetų.
Lietuvoje šiuo metu cirkuliuoja daugiau nei 300 milijonų 1 ir 2 centų nominalo monetų, nors jų bendra vertė sudaro vos 3 proc. visų monetų vertės. Nutraukus jų kaldinimą, bus taupomi ir gamtos ištekliai – sumažės metalo bei plastiko naudojimas, anglies dvideginio dujų išmetimas ir neigiamas poveikis aplinkai.
Parengta pagal Lietuvos banko ir banko „Urbo“ informaciją.
Asociatyvinė iliustracija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
