Asociatyvinė nuotrauka iš © Canva
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad praėjusiais metais finansiniai sukčiai didino savo apsukas: per metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų, arba 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. Eur, todėl realūs nuostoliai siekė 11,4 mln. eurų.
Pasak tyrimą atlikusio centro specialistų, per ketverius pastaruosius metus sukčiavimo stilius mažai pakito: sukčiai stengiasi išnaudoti per pandemiją susiformavusius skaitmeninius įpročius, todėl labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.
„Vertinant pagrindinius 2023 m. duomenis, matome kelias aiškias tendencijas. Sukčiai atsipūsti ir atsisakyti savo ketinimų nesiruošia: atvejų skaičius perkopė 10 tūkst., o realių nuostolių – virš 11 mln. eurų. Išvengti dar didesnių nuostolių padėjo proaktyvios finansų įstaigų pastangos stabdyti įtartinas transakcijas – daugiau nei 7 mln. eurų apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių, o tai yra daugiau nei 2 kartus nei 2022 m.“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Vis dėlto, specialistės pastebėjimais, realiai patirti nuostoliai išlieka itin dideli ir būtina galvoti, kaip bendromis pastangomis dar labiau stiprinti atkirtį sukčiams.
Daugiausiai atvejų – fišingo, didžiausi nuostoliai – dėl investicinio sukčiavimo
Praėjusiais metais apie pusę visų sukčiavimo atvejų sudarė vadinamasis fišingas. Tai tokia sukčiavimo forma, kai apsimetant kitu asmeniu ar taikant kitus apgaulės būdus siekiama išvilioti konfidencialius duomenis. Fišingui naudojami internetiniai adresai, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Taip iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai. Terminas kilęs nuo žodžių password fishing – slaptažodžių žvejyba.
Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota per 5 tūkst. tokių atvejų (2022 m. – 3,5 tūkst.). Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1, 9 mln. Eur – 2022 m. iki 1, 6 mln. – 2023 m.
Sukčiavimo atvejų dinamika.
Duomenys rodo, jog praėjusiais metais finansų įstaigos proaktyviai stabdydamos fišingo transakcijas apsaugojo 5 mln. Eur – šios lėšos neiškeliavo iš sąskaitų. Tai sudaro virš 70 proc. visų 2023 m. proaktyvai finansų įstaigų sustabdytų lėšų.
Sukčiai atsipūsti ir atsisakyti savo ketinimų nesiruošia: atvejų skaičius perkopė 10 tūkst., o realių nuostolių – daugiau kaip 11 mln. eurų.
2023 m. nuo antrojo ketvirčio ženkliai išaugęs investicinis sukčiavimas šią tendenciją išlaikė iki pat metų galo. Per metus iš viso užfiksuota 1,6 tūkst. atvejų, arba 2 kartus daugiau nei 2022 m.
Finansų įstaigų pastangomis išvengta dar didesnių nuostolių – finansų įstaigos apsaugojo apie 1,3 mln. Eur: gyventojams pavyko grąžinti apie 250 tūkst. Eur jau pervestų lėšų, dar per 1 mln. Eur finansų įstaigos proaktyviai sustabdė – lėšos neiškeliavo iš sąskaitų.
„Šie du sukčiavimo būdai praėjusiais metais buvo dominuojantys ir reikalaujantys daugiausiai dėmesio. Viena vertus, taikant fišingo metodą, kuomet duomenis bandoma išvilioti per el. nuorodas ar SMS žinutes, gyventojai atakuojami gerokai intensyviau, tačiau jų „grobis“ vidutiniškai pernai apsiribojo 300 Eur. Tuo tarpu investicinio sukčiavimo schema reikalauja laiko, sukčių įdirbio išlaikant „aukos“ dėmesį ir tokiu būdu išviliojamos kone 10 kartų didesnės sumos – vidutiniškai apie 3 tūkst. Eur“, – skaičiuoja E. Lukošienė.
Investicinių sukčių veiklos suintensyvėjimas lėmė, kad praėjusiais metais realių nuostolių suma išaugo iki 4,8 mln. eurų, palyginti su 2022 m. buvusiais beveik 1,9 mln. eurų.
Nuostolingiausias – ketvirtas ketvirtis
Metiniai statistiniai duomenys dar kartą patvirtina, jog paskutinysis metų ketvirtis – prieššventinis kalėdinis laikotarpis – pats sukčių darbymetis. Nors sukčiavimo atvejų fiksuota panašiai kaip ir didžiąją dalį metų – 2,9 tūkst., tačiau realūs nuostoliai lyginant su trečiuoju ketvirčiu išaugo dvigubai – gyventojai ir įmonės neteko 4,4 mln. Eur.
Pastebima ir tai, kad 2023 m. prieššventiniu periodu finansiniai nusikaltėliai daugiausiai „uždirbo“ taikydami investicinio sukčiavimo schemas – jiems negrįžtamai pavyko išvilioti beveik 3 mln. Eur, beveik 5 kartus daugiau nei trečiąjį 2023 m. ketvirtį, kuomet realių patirtų nuostolių suma siekė 590 tūkst. Eur.
Šventiniu laikotarpiu sukčiai aktyviai mezgė „romantinius“ ryšius, taip bandydami pasipelnyti – iš gyventojų išviliojo 380 tūkst. eurų. Lyginant su trečiuoju ketvirčiu, ši suma trigubėjo.
Pasak E. Lukošienės, prieššventiniu laikotarpiu vyravę sukčiavimo būdai rodė sukčių gebėjimą taikytis prie vyraujančių nuotaikų ir išnaudoti intensyvų informacijos srautą.
„Šventinis laikotarpis gausus gerų emocijų ir, žinoma, išlaidų. Matome, kad sukčiai itin manipuliavo greitu „uždarbiu“ ar „investicine grąža“, o dalį gyventojų paveikė piktnaudžiaudami jų geranoriškumu, dosnumu, manipuliuodami susižavėjimo ar kaip tik – vienišumo jausmais. Nors šventinis laikotarpis jau baigėsi, bet pagrindinius šių schemų bruožus turime įsidėmėti ir neatmesti, jog su jais galime susidurti bet kada“, – perspėja specialistė.
Ilgalaikės tendencijos įpareigoja neatsipalaiduoti
Vertinant praėjusius metus iš ilgesnės perspektyvos, anot E. Lukošienės, tendencijos rodo, kad diegiamų sukčiavimo prevencijos priemonės padeda stabdyti patiriamų nuostolių augimą, todėl ir toliau būtina jas stiprinti, o visuomenei išlaikyti didelį budrumą.
Nuo 2020-ųjų sukčių aktyvumas tik augo: finansų įstaigų fiksuotas sukčiavimo atvejų skaičius per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau kaip 7 kartus.
Sukčių išviliotų lėšų suma labiausiai augo 2021. 2020 m. ji siekė 4,8 mln. eurų, o 2021 m. – jau 10,2 mln. eurų. Vėlesniais metais vis dar fiksuojamas augimas, tačiau jau lėtesniais tempais: 2022 m. pervestų lėšų suma siekė 11,8 mln., 2023 m. – 12,3 mln., t. y. pokytis sudarė 3,9 proc.
„Šį lėtėjimą galima sieti su vis tobulinamomis sukčiavimo prevencijos priemonėmis, kurias taiko finansų įstaigos, tiek su valstybės institucijų pastangomis blokuoti įtartinas nuorodas, aktyviai šviesti visuomenę apie vyraujančius sukčiavimo būdus”, – aiškina Centro vadovė.
Sukčiai „pasikinkė“ gyventojų per pandemiją susiformavusius įpročius daugiau laiko leisti naršant internete, naudotis el. parduotuvėmis, siuntų bendrovių paslaugomis.
Vertinant kaip per šį laikotarpį keitėsi sukčių taikomi metodai, labiausiai augo fišingas: nuo 143 incidentų 2020-aisiais, iki 5 tūkst. praėjusiais metais. Taip pat pastebima investicinio ir romantinio sukčiavimo augimo trajektorija.
„Didysis fišingo atvejų augimo šuolis įvyko 2022 m., todėl galima manyti, jog sukčiai „pasikinkė“ gyventojų per pandemiją susiformavusius įpročius daugiau laiko leisti naršant internete, naudotis el. parduotuvėmis, siuntų bendrovių paslaugomis. Investicinio ir romantinio sukčiavimo augimas rodo, jog sukčiai taiko vis sudėtingesnes technologijas, vis profesionaliau imituoja realiai atrodančias el. platformas, naujienų portalus, netgi asmenis“, – teigia E. Lukošienė.
AR ŽINAI, KAD
- Kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt,
- Kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112
- Perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“,
- Rašyti el. paštu patrulis@policija.lt.
- Nukentėjus nuo elektroninių sukčių, būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku bei pranešti apie incidentą policijai.
Pasitikrinkite savo skaitmeninio finansinio raštingumo įgūdžius čia.
Pranešimo organizatorių nuotr.
