Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis.
Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis arba minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis darbuotojui, kurį galima mokėti nekvalifikuotą darbą dirbančiam darbuotojui atitinkamai už vieną valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių arba profesinių gebėjimų reikalavimai.
Nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimus ir jiems būdingas funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos profesijų klasifikatorius LPK 2012, su kuriuo galima susipažinti čia.
Pagal Klasifikatorių nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas ir kita. Šiuo Klasifikatoriumi darbdaviai gali vadovautis spręsdami, ar konkreti pareigybė priskirtina nekvalifikuotam darbui, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar tam tikra pareigybė yra priskirtina nekvalifikuotam darbui, sprendžia darbdavys, įvertindamas tai, ar konkrečiai pareigybei yra keliami specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Taigi darbuotojui už nekvalifikuotą darbą turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė akcentuoja, kad minimali mėnesinė alga yra mokama, jeigu darbuotojas dirba visą darbo laiką (40 val. per savaitę). Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, jam už tokį darbą mokama proporcingai. Tiek kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni už Vyriausybės patvirtintus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, tiek darbo sutartyje šalys gali susitarti dėl didesnio apmokėjimo.
Tiesa, tuo atveju, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, kuriam atlikti reikia tam tikro išsilavinimo ar būtina turėti specialų pasirengimą, jam turi būti mokamas didesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis. Kiek daugiau turi būti mokama už kvalifikuotą darbą, Darbo kodeksas nenumato: konkretus darbo užmokesčio dydis nustatomas abipusiu šalių sutarimu.
Be to, pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė, kai darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis yra „Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis (MMA)“, t. y. nenurodytas konkretus dydis, tai Vyriausybei pakeitus jų dydį darbo apmokėjimo sąlygų darbo sutartyje keisti nereikia. Tačiau kai darbo sutartyje buvo sulygta dėl minimaliosios mėnesinės algos arba minimaliojo valandinio atlygio, nurodant konkretų dydį, darbo sutartis privalo būti pakeista, nustatant ne mažesnį darbo užmokestį nei 2023 metais patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.
