Paskutinės dienos prieš šventes tampa išbandymu – vieni skuba pasirūpinti likusiais pirkiniais, kiti – išsiruošia lankyti artimųjų. Judėjimas tiek pagrindiniuose, tiek rajoniniuose keliuose visuomet šiuo metų laiku būna intensyvus, o skubantys ir išsiblaškę vairuotojai bei pėstieji neretai patiria skaudžias traumas – paslysta, patenka į eismo įvykį arba skundžiasi suprastėjusia sveikata.
Prieš šių metų šventes viskas susideda į savotišką rizikų pyragą – permainingas oras, pagreitį įgavęs gripo ir peršalimo ligų sezonas bei finansinė įtampa. Visa virtinė pašalinių veiksnių veikia tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl labai svarbu nepersitempti ir priminti sau sulėtinti tempą.
Šventės keičia rutiną
Psichologė, dėmesio įsisąmoninimo praktikė Ieva Aukštuolytė sako, kad kalėdinis laikotarpis daugeliui sujaukia nusistovėjusias rutinas bei kasdienybę, kyla daugiau minčių, atsiranda papildomų veiklų – žmonės puošia namus, rūpinasi dekoracijomis. Taip pat daugelis svarsto, kaip spėti visus aplankyti, ką padovanoti, kokiomis vaišėmis nustebinti.
„Nerimas kyla dėl skirtingų aspektų: laiko, veiklų bei finansų. Jį gali padėti sumažinti planavimas – atsisėdus susidaryti sąrašus: kelionių planą, pasidalinti maisto ruošos darbais su artimaisiais. Taip pat siūlyčiau iš anksto apgalvoti, kur ir kada apsipirksite ir tai padaryti kuo anksčiau, kad kiltų kuo mažiau nerimo, taip pat nusivilti, kad paskutinę dieną nerandate mėgstamų maisto produktų“, – pataria psichologė.
Ji primena, kad ir dovanomis reiktų rūpintis ne paskutinę minutę. „Skubėjimas sukelia nemažai papildomo streso, rezultatas nuvilia ir sutaupyti tikrai nepavyksta. Taip lekiant džiaugsmo lieka mažiau. Taigi, svarbu planuoti ne tik laiką, veiklas, bet ir finansus, kas yra taip pat dar vienas iš dažnesnių stresorių“, – sako pašnekovė.
Norint išvengti šventinio streso, svarbu paisyti kelių dalykų: miegoti bent 7–8 valandas per parą, šviesiuoju paros metu pabūti bent 30–60 min. lauke, stengtis daugiau judėti, vaikščioti, sportuoti, taip pat labai svarbu nesiekti perfekcionizmo.
Ką daryti, jeigu įtampa ima viršų?
Psichologė I. Aukštuolytė akcentuoja, kad šventinis laikotarpis veikia mūsų savijautą, o dėl didelio skubėjimo gali suprastėti sveikata. Todėl, jeigu jaučiate, kad įtampa didesnė nei įprastai, psichologė pataria trumpam sustoti ir apie 30 sekundžių ramiai pagalvoti, kas šiuo metu su jumis vyksta, kas kelia įtampą, stresą. Nusiraminti, pasak jos, padės kvėpavimo pratimai – gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai.
„Daugeliui įtemptu šventiniu laikotarpiu svarbu kuo labiau išlaikyti sau įprastą rutiną, skirti laiko kokybiškam poilsiui, miegoti bent 7–8 valandas per parą. Šviesiuoju paros metu patartina pabūti bent 30–60 min. lauke, stengtis daugiau judėti, vaikščioti, sportuoti. Taip pat labai svarbu nesiekti perfekcionizmo – atsisakyti žodžių „privalau“, „reikia“ ir juos pakeisti „jeigu noriu, galiu“. Žmogus turi priminti sau, kad šiuo metu jis daro geriausia, ką gali padaryti, ir neturi savęs papildomai spausti ar kritikuoti“, – pažymi I. Aukštuolytė.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.
