Investavimas į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar auksą – Lietuvoje jau gana įprastas reiškinys. Tačiau prabilus apie investavimą į meno kūrinius neretas investuotojas tik patrauko pečiais – specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje investavimu į meną kol kas domimasi vangiai, nors pripažįstama, kad ši investavimo sritis pamažu atranda savo vietą.
Lietuvoje nėra tradicijos
„Tvarkydami savo finansus šiandien naudojame įvairius įrankius, tačiau neretai pamirštame keletą investavimo sričių, kurios pasaulyje yra pakankamai įprastos. Šiais neramiais laikais, kuomet daug nerimo įvairiose verslo srityse, ieškant geriausio sprendimo galima apsvarstyti ir ne tokias įprastas investavimo kryptis, pavyzdžiui, investavimą į meno kūrinius, – sako „Luminor“ banko Privačiosios bankininkystės vadovas Lietuvoje Tadas Ratkevičius.
Meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė, vadovaujanti meno rinkos agentūrai „artXchange Global“, pritaria, kad Lietuvoje nėra masinės tradicijos investuoti į meną, į meno kūrinius visų pirma žiūrima kaip į estetinius objektus. Anot jos, Vakarų pasaulis turi gilesnes meno pirkimo bei kolekcionavimo tradicijas, kurių nepertraukė sovietmetis, be to ten istoriškai stipresnė vidurinė klasė ir kultūros tradicijos.
Populiariausi – tapybos darbai
Kalbant apie tai, į kokius meno kūrinius Lietuvoje investuoja, meno rinkos ekspertė sako, jog vienareikšmiškai pirmas pasirinkimas yra tapybos darbai – drobė, aliejus, kai kada -ir akrilas. Tarp Lietuvoje brangiausiai parduotų kūrinių yra vos kelios išimtys, kai investuota į senąją grafiką ir kartografiją.
„Norint įsigyti meno kūrinį tikrai nereikia didelių sumų, tereikia nebijoti pasitarti ar skirti laiko pasigilinimui. Klasiko fotografiją ar grafikos darbą galima įsigyti už kelis šimtus eurų, jauno menininko vidutinio dydžio drobę – už 600-1000 eurų. Litvakų ar net Salvadoro Dali grafikos darbas gali kainuoti mažiau nei 1000 eurų“, – pasakoja Ornela Ramašauskaitė.
Būtina konsultuotis su profesionalais
Jos teigimu, investavimas į meno kūrinius yra saugus, jei išmanai šią sritį arba tariesi su meno rinkos profesionalais.
„Neužtenka, kad kūrinys ar menininkas patiktų asmeniškai, apie jį rašytų spauda ar patartų galerininkas. Meno pasaulyje taip pat egzistuoja rinkodara ir viešieji ryšiai, kurie nulemia menininko populiarumą, bet šie faktoriai nebūtinai sutampa su investiciniu potencialu“, – patirtimi dalijasi meno rinkos žinovė.
Antra, anot jos, labai svarbu įsivardinti realius lūkesčius. Perkant jauno potencialaus menininko kūrinį visada egzistuoja tikimybė, kad jo karjera nesiklostys taip, kaip prognozuota. Klasikų darbai neretai turės garantuotą, bet nedidelę finansinę grąžą, tuo tarpu investuojant į jaunus menininkus yra tikimybė, kad kūrinys pabrangs kelis kartus net per keletą metų. Kainų kritimai itin reti, svarbiausia yra įžvalga dėl potencialo ar tendencijų arba gebėjimas meno kūrinį rasti už mažesnę nei vieša rinkos kaina.
„Mūsų vietinėje meno rinkoje yra vienas labai ryškus ir lengvai prognozuotas viešas investicinis sandoris: tapytojo Rimvydo Jankausko, slapyvardžiu „Kampas“ abstrakcija (drobė, aliejus) 2007 metais pirmajame aukcione nupirkta už 5068 Eur, o 2019 metais grįžo į tuos pačius aukcionų namus ir naujo savininko įsigyta už 18 750 Eur.
Pirmas jos patarimas norintiems investuoti į meno kūrinius – pradėti aktyviai domėtis meno rinka, plėsti kontaktų ratą arba surasti konsultantą – meno rinkos žinovą.
„Net ir ieškant kūrinio namams, biurui ar solidžios dekoracijos dovanai ir neturint investicinių ketinimų, vis tiek reikėtų pagalvoti apie galimą finansinę grąžą. Laikui bėgant neretai situacija keičiasi – pavyzdžiui, poros skiriasi, įmonės keičia biurus ir interjerus, paveldėtojai nevertina meno kūrinių ar tiesiog turi kitokį estetinį suvokimą, todėl buvau liudininkė tų atvejų, kai kokybiško meno kūrinio pardavimas daug kam leido uždirbti“, – pataria O. Ramašauskaitė.
***
VšĮ „Versli mama“ koordinuojamas Erasmus+ tarptautinis suaugusiųjų švietimo projektas #FLIGHT (Financial Literacy for Investment, Growth, Help and Teamwork) yra skirtas į Europos ekonominę erdvę persikeliančių gyventi moterų iš Rytų Europos skaitmeniniams finansiniams gebėjimams didinti. Projektą bendrai įgyvendina Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos organizacijos.
