Pernai net 62 proc. Lietuvos įmonių turėjo laisvų informacinių technologijų (IT) specialistų darbo vietų, kurias buvo sunku užpildyti ir lyginant penkerių metų laikotarpį, šis skaičius auga: 2017 m. trečdalis įmonių sunkiai rado IT srities darbuotojų, 2018 m. – jau beveik pusė. Taigi, IT specialistų poreikis didėja.
Lietuvoje IT studijas kasmet baigia per tūkstantį jaunuolių, taip pat į darbo rinką ateina į IT profesiją persikvalifikavusių žmonių. Tačiau darbdaviai sako, kad pastarieji pora metų visame pasaulyje IT rinkoje buvo įtempti. Prie to prisidėjo ir pandemija, atnešusi naują realybę, kuomet reikėjo keisti darbo organizavimo procesus, diegti naujus procesus ir pan. IT specialistų pasiūla vis dar nepakankama, taigi darbdaviai ieško naujų sprendimų, kaip privilioti darbuotojų.
Įmonės steigia akademijas ir apmoko darbuotojus, perkvalifikuoja, suteikia neribotas apmokamas atostogas, laisvą darbo grafiką, per metus skiria nemažą biudžetą asmeniniam tobulėjimui, kuomet pats darbuotojas renkasi, ką nori mokytis, pavyzdžiui, kokią nors konferenciją užsienyje ar kalbos kursus.
Antanas Radzevičius
Nėra pašaukimo, nebus ir sėkmės
Vadovaujančiu programuotoju kompanijoje „TransferGo“ dirbančiam Antanui Radzevičiui teko paragauti įvairių profesijų duonos – ir verslininko, ir traktoriaus vairuotojo, ir ugniagesio. Svarstantiems, kokį profesinį kelią rinktis, vyras pataria nesirinkti IT specialisto profesijos tik todėl, kad ji paklausi ir galite gauti nemažai papildomų naudų: „Jeigu nėra pašaukimo, nebus ir sėkmės“, – sako A. Radzevičius.
„Reikia tik vienos savybės – vidinės motyvacijos. Svarbu, kad patiktų ir trauktų tai, ką darai, daugiau nieko nereikia – nei matematikos, nei lietuvių kalbos. Per visus darbo pokalbius manęs nė karto nepaklausė, ką esu baigęs – svarbu turėti įgūdžių, žinoti, ką darai. Jau pačioje pokalbio pabaigoje, tarsi retorinį klausimą užduodavo – ar esu ką nors baigęs“, – juokiasi A. Radzevičius ir priduria, kad darbdaviui iš tiesų labai svarbi darbuotojo motyvacija ir gebėjimas mokytis, lankstumas.
„Pats ne vieną darbo pokalbį vedžiau. Pirmiausia žiūrime žmogaus įgūdžių, t. y. koks jis specialistas, tačiau lygiai taip pat svarbu ir vadinamieji minkštieji įgūdžiai – kaip bendrauja, kaip sekasi dirbti komandoje, ar žmogus imlus naujiems dalykams ir nori mokytis, kaip reaguoja į pastabas, ar pripažįsta klaidas. Svarbu suprasti, kad niekas nemoka absoliučiai visko, tačiau geras darbuotojas turi norėti nuolat mokytis, – sako telefonams, veikiantiems Android operacine sistema, programėles kuriantis vyras. Anot jo, dalis žmonių renkasi IT sritį, nes tikisi gerai uždirbti, kiti – kad patinka darbas. – Tie, kuriems patinka darbas, geba mokytis ir ne bėda, kad kažko iš pradžių nežino, o su tais, kurie neturi tikros motyvacijos, būna vargas – jie taip nieko ir neišmoksta.“
Pačiam Antanui IT sritis visada buvo įdomi, traukė, kiek save atsimena, tačiau po mokyklos neatrodė, kad galėtų rinktis IT studijas: „Maniau, kad reikia būti tikru moksliuku, gerai išlaikyti matematikos egzaminą. Todėl stojau ne į IT studijas, o į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) viešąjį administravimą, bet tai nebuvo mano vieta ir po pirmo semestro mečiau studijas, išvažiavau dirbti į Angliją ir trejus metus buvau sezoniniu darbininku – vairavau traktorių. Vėliau pradėjau automobilių perpardavinėjimo verslą ir dar įstojau mokytis į ugniagesių mokyklą. Ten pamačiau, kad mokslas man patinka, todėl sugalvojau pabandyti ir IT studijas“, – karjeros vingius pasakoja Antanas.
Jau baigęs ugniagesių mokyklą ir pradėjęs dirbti pagal specialybę, jis užpildė prašymą studijuoti IT mokslų Kauno kolegijoje. „Stojau iš smalsumo, norėjau pabandyti, nes profesinis gyvenimas ir taip klostėsi gerai, nieko netrūko. Bet kai prasidėjo studijos, pamačiau, kokios galimybės, kaip viskas įdomu – pavyzdžiui, kaip paprastai galima sukurti programėlę telefonui. Tai mane labai užkabino. Studijuodamas pasinaudojau ir „Erasmus“ mainų programa – įstojau studijuoti Suomijoje, kur mokiausi du semestrus“, – pasakoja A. Radzevičius, kuris šiandien sulaukia ne vieno darbo pasiūlymo ir sako, kad IT specialistų vis dar trūksta, todėl neretai darbuotojai renkasi darbdavį, o ne atvirkščiai.
„Žinoma, reikia suprasti, kad įmonės nemokės atlyginimo už nieką. IT specialistas turi būti imlus, darbas jam turi patikti – gali kad ir 10 aukštųjų baigti, bet nebūsi geras specialistas, jeigu dirbsi tai, kas tau nepatinka. Tiesa, pradžioje, kol neturėjau programuotojo darbo patirties, buvo sunku – turėjau gal 30 darbo pokalbių ir niekas nenorėjo samdyti. Bet per praktikas, stažuotes, per iniciatyvumą įgijau patirties ir dabar jau aš sulaukiu darbo pasiūlymų“, – sako A. Radzevičius.
Greta Petrauskienė
Žavi naujovės
Greta Petrauskienė jau mokykloje žinojo, kad nori būti IT specialistė ir kryptingai to siekė. Iš pradžių baigė Informacinių sistemų technologijų studijas Utenos kolegijoje, vėliau – išlyginamąsias studijas Kauno technologijos universitete (KTU). Dar besimokydama Kaune, rado darbą įvairius registrus kuriančioje įmonėje „NRD Systems“ ir čia dirba jau trejus metus.
„Įsidarbinau jaunesniąja specialiste kokybės užtikrinimo ir mokymų skyriuje – čia testuojame ir atliekame apmokymus klientams, kaip naudotis sistema. Dauguma klientų yra iš viešojo sektoriaus, valstybinės įmonės, taip pat nemažai projektų turime ir užsienyje – esu dalyvavusi projekte Zanzibare, Afrikoje. Tai buvo mano pirmasis projektas su užsakovais užsieniečiais, gaila, kad kaip tik tuo metu pasaulį ištiko pandemija ir darbą teko tęsti nuotoliu, bet per šią patirtį tikrai daug išmokome“, – šypsosi pašnekovė, šiuo metu dirbanti kokybės užtikrinimo specialiste.
G. Petrauskienė sklaido stereotipus ir sako, kad norint būti sėkmingu programuotoju ar kitu IT specialistu, labai svarbu bendravimo įgūdžiai ir komunikabilumas: „Daugumoje IT sferų dirbama komandomis, projektais. O komanda, siekdama tikslo, turi gerai komunikuoti. Galima neretai pastebėti, kaip skiriasi naujų darbuotojų rezultatai ne dėl profesinių žinių, o dėl bendravimo įgūdžių: vienas specialistas gali būti sumanus, daug žinantis, o kitas – gal ir mažiau žinių turintis, bet komunikabilesnis. Pastarasis dažnai pasiekia geresnių rezultatų, nes eina, klausia, aiškinasi.“
IT specialisto darbas gali būti labai skirtingas, sako G. Petrauskienė, todėl ir savybių reikia skirtingų: „Štai, testuotojams svarbu kruopštumas, atidumas detalėms, smulkmeniškumas, žinoma – ir komunikabilumas. UX programuotojams reikia meniškumo, turėti vizualų įsivaizdavimą, analitikams reikia loginio, aštraus proto – jie turi apgalvoti įmanomus ir neįmanomus scenarijus, projektų vadovai turi pasižymėti lyderyste, kritiniu mąstymu, gebėjimu suvaldyti įvairiausias situacijas.“
Moteris pasakoja, kad IT specialybę rinkosi, nes visada žavėjosi naujovėmis. „Yra specialybių, kur kažko išmoksti ir tą patį darai visą gyvenimą, o technologijų, IT sferoje viskas nuolat keičiasi, atsinaujina – tiek darbo įrankiai, kompiuteriai, tiek programinė įranga, procesai. Man patinka, kad čia nėra rutinos“, – sako G. Petrauskienė.
Visas tekstas publikuotas ČIA.
Tekstas parengtas projektui „Euroguidance“, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Viršelio nuotrauka asociatyvinė © Canva.
