Pasaulyje itin populiarus ir šimtmečių tradicijas turintis, ekonomikoje svarbų vaidmenį atliekantis šeimos verslo modelis pradeda įsitvirtinti ir Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Jolita Greblikaitė pastebi, kad tris dešimtmečius Lietuvoje gyvuojantys, iš vienos šeimos į kitą perduodami verslai iš kitų išsiskiria tikėjimu savo idėja ir noru užtikrinti jos tęstinumą. Šeimos verslus perimant jaunajai kartai, šie verslai „atjaunėja“ – nauji valdytojai kartu atsineša inovatyvias, prisitaikymą prie rinkos pokyčių užtikrinančias idėjas.
Lietuvoje – antros kartos šeimos verslai
Mokslininkė J. Greblikaitė atkreipia dėmesį, kad šeimos verslas būtinai remiasi giminystės saitais, perduodamas iš kartos iš kartą. „Lietuvoje jau ateiname į antros kartos šeimos verslus. Versle gali dalyvauti, jį perimti gali ir tetos, dėdės, nebūtinai tik tėvai–vaikai. Svarbiausia, kad kapitalas ir pagrindiniai akcininkai būtų šeimos nariai. Šeimos verslų apibrėžimas mokslinėje literatūroje ir, kaip reglamentuoja teisės aktai, kiekvienoje šalyje gali skirtis valdymo, investicijų, nuosavybės klausimų srityse“, – apie šeimos verslų specifiką kalba VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. J. Greblikaitė ir pastebi, kad stebint verslus galima pabrėžti tęstinumą, tradiciją, kapitalo išsaugojimą, idėjos puoselėjimą.
Iššūkių kelia kartų skirtumai
Docentė dr. J. Greblikaitė pasakoja, kad Kroatijoje ir Čekijoje atlikti tyrimai atskleidžia šeimos versluose išryškėjančius skirtingus jaunosios ir vyresniosios kartos požiūrius, skirtingo amžiaus dalyviams atrodo, kad kai kurios idėjos turi būti įgyvendintos skirtingai. „Vyresnės kartos atstovai mato mažiau problemų, tuo tarpu jaunesnioji karta daugiau įžvelgia bendraujant kylančių iššūkių ir nesusipratimų. Šeimos versle visada jaučiamas tėvų–vaikų sindromas, tėvai linkę vadovauti, net jeigu jau atsitraukia nuo tiesioginio valdymo. Čia dažnai kyla konfliktai, nes tai vaikams – apribojimas, kartais trukdantis įgyvendinti naujas idėjas, vyresnioji karta gali būti mažiau palanki inovacijoms“, – apie šeimos verslo modelio ypatumus įžvalgomis dalijasi docentė dr. J. Greblikaitė.
Jaučiamas jaunimo nenoras išlaikyti tėvų sukurtus verslus
Anot pašnekovės, Lietuvoje daugiausiai tiriami žemės ūkio sektoriuje veikiantys šeimos verslai. „Pastebėjome, kad pagrindinė problema – tęstinumo nebuvimas. Jaunimas nenori tęsti ūkininkavimo tradicijų, būti žemės ūkyje. Tėvai tikisi vaikų įsitraukimo ir šeimos verslo tęsimo, bet jaunoji karta kartais turi visai kitus interesus ir siekia atsiriboti. Ūkininkai dažnai pasakoja, kad patys perėmę verslus iš tėvų, to paties tikėtųsi ir iš savo atžalų, bet mato, kad jaunoji karta nerodo noro likti. Kartais būna situacijų, kad vyresnieji vaikai nenori likti žemės ūkyje, o jaunesni – dar per maži perimti verslą. Tokiais atvejais galima pasitelkti kitus giminaičius, bet Lietuvoje tai vyksta gana retai“, – pasakoja šeimos verslų tyrėja.
Šeimos verslus patariama kurti atskirtus nuo namų
VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė atkreipia dėmesį, kad planuojant šeimos verslo kūrimą verta pagalvoti į priekį – kas bus, jeigu ateityje nebus šeimos narių, norinčių perimti verslo vystymą. „Nelikus norinčių ir galinčių pratęsti šeimos verslą, renkamasi jį parduoti arba tiesiog naikinti, nes pardavimas kartais labai sudėtingas. Pastebime, kad Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus šeimos verslai labai tampriai susiję su šeimos asmeniniu gyvenimu, gyvenamosiomis patalpomis, rekreacinėmis erdvėmis. Dažnai gyvenamoji teritorija yra kartu su ūkiu. Parduoti ūkį, jei jis yra labai arti namų ar net pačiame namų kieme, išlaikant savo namus, dažniausiai neįmanoma. Pastebime, kad Lietuvoje jau yra ūkių, kurie atskirti nuo gyvenamosios teritorijos, tada norint parduoti verslą, išlaikant savo namus, situacija daug paprastesnė“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.
Šeimos verslų kūrėjai – išskirtinai motyvuoti
Šeimos verslų specifiką tirianti mokslininkė pastebi, kad šeimos versle gali būti šiek tiek didesnė rizika, nes galimybė diversifikuoti riziką daug mažesnė. „Dėl nesėkmių versle, finansiniai sunkumai žymiai labiau jaučiami, kai šeimos pajamos yra iš vieno šaltinio. Sudėtingesnėse situacijose šeimos verslai gali kreiptis pagalbos į verslo konsultantus, kad jie įvertintų situaciją iš šalies ir padėtų įveikti kylančias problemas. Nuomonė iš šalies dažnai labai svarbi“, – apie šiek tiek didesnę šeimos verslų riziką kalba docentė dr. J. Greblikaitė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šie verslai išsiskiria labai stipria motyvacija ir tikėjimu savo idėja, o tai dažnai kompensuoja visas kitas susijusias rizikas. „Dirbant sau, motyvacija dirbti gerokai didesnė, nes supranti, kad visa nauda lieka tau. Sau dirbantieji dažnai pasilieka mažiau laisvalaikio, skiria daugiau energijos, jaučia daugiau atsakomybės siekiant savo tikslų, tai viena iš šių verslų stiprybių“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.
