Spartėjant gyvenimo tempui, keičiasi moterų, susiduriančių su įvairiais sveikatos sutrikimais, lūkesčiai – jos nori kuo greičiau gauti efektyvų gydymą ir sugrįžti į kasdienę veiklą. Norima gydytis pažangiausiais ir kuo mažiau žalojančiais gydymo metodais, tad vis labiau populiarėja tausojančios laparoskopinės operacijos, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Laparoskopija – tai unikalus metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti pilvo ertmės ir mažojo dubens organus. Pasitelkus šį metodą reikiami chirurginiai veiksmai atliekami per kelis nedidelius pilvo sienos pjūvius, panaudojant optinę sistemą ir plonus instrumentus.
TAI ĮDOMU
- Remiantis informaciniais šaltiniais, pirmosios laparoskopijos atliktos dar 1901 m., tačiau įsivaizduojant tų laikų technologijas, galima spėti, kad jas atlikdamas chirurgas tiesiog žiūrėdavo viena akimi per optinį vamzdelį, pasišviesdamas žvake.
- Lietuvoje pirmosios laparoskopijos pradėtos daryti praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, o pirmoji laparoskopinė histerektomija atlikta maždaug prieš 30 metų.
Apie šias, didžiules diagnostikos ir gydymo galimybes suteikiančias ir organizmą tausojančias operacijas, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.
Operacija ir komfortas – suderinami
Pasak gydytojo, laparoskopinės operacijos vadinamos tausojančiomis, nes jų metu pilvo sienoje atliekami tik trys-keturi 5-10 mm dydžio pjūveliai, per kuriuos įvedami specialūs instrumentai ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai.
Esant galimybei, vienas pjūvis paslepiamas bambos viduje, dar du – žemiau bikini zonos ribos, tad jie dažniausiai visai nematomi net dėvint maudymosi kostiumėlį.
Po minimaliai invazyvių chirurginių operacijų pacientė jau tą pačią dieną gali keltis iš lovos, judėti, o kartais ir vykti namo. Lengvesnis ne tik pooperacinis laikotarpis – sutrumpėja ir sveikimo laikas, greičiau sugrįžtama į įprastą kasdieninę veiklą.
Tuo tarpu laparotomijos, arba klasikinio pilvo sienos pjūvio, vietoje odoje lieka didelis randas, po jos daug ilgiau sveikstama, reikia daugiau nuskausminamųjų vaistų, ilgiau gulima ligoninėje nei po laparoskopinės operacijos.
Tačiau, T. Lūžos teigimu, sąvoka tausojanti chirurgija yra gerokai platesnė, nei tik minimalūs pjūviai. Ji apima ir bendrą komfortą moteriai.
Pagrindinis šiuolaikinio gydymo principas – maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija. Laparoskopinės chirurgijos atvejais naudojami žymiai plonesni, mažesni instrumentai, operacijos yra mažesnės apimties ir ne tokios radikalios, kaip naudojant kitus metodus.
Svarbi ne vien gydytojo patirtis
Chirurgui laparoskopinė operacija suteikia labai daug informacijos.
„Monitoriaus ekrane galime stebėti aukštos rezoliucijos, padidintą ir apšviestą mus dominantį vaizdą, su kamera pasiekti beveik kiekvieną mus dominantį tašką ir tiksliai jį įvertinti. Operacijos metu naudojamos specialios dujos, kurios išpučia pilvo ertmę, nustumia žarnas, tad atsiranda daugiau erdvės apžiūrėti mus dominantį objektą. Dujų pagalba lengviau instrumentu atskirti įvairius audinių sluoksnius, mažiau kraujuojama“, – apie laparoskopijos privalumus pasakoja akušeris ginekologas.
Tačiau gydytojas T. Lūža pabrėžia, kad laparoskopija reikalauja specialių instrumentų, įrangos bei specifinių įgūdžių ir gydytojo patirties.
„Chirurgijos centre „Northway“ Klaipėdoje naudojame aukščiausios raiškos laparoskopines optines sistemas ir monitorius, tad atrodo, jog pats vaikštai po pilvo ertmę ir matai realų, aukštos raiškos padidintą vaizdą. Operacijoms turime naujausius, geriausios kokybės instrumentus. Turime galimybę pilvo ertmėje susmulkinti net didžiausias miomas ar gimdą ir ją ištraukti per mažą skylutę pilvo sienoje, nedarydami didelio pjūvio“, – medicinos pažanga džiaugiasi gydytojas.
Laparoskopija – auksinis standartas endometriozei diagnozuoti, tyrinėti ir gydyti. Ji taikoma ir kai kurioms ginekologinėms piktybinėms ligoms gydyti.
Gimdos ar kitų organų siuvimui naudojami specialūs savaime besifiksuojantys siūlai. Panaudodami tam tikrus laparoskopinius instrumentus ir įprastus chirurginius siūlus bei įgūdžius, chirurgai gali siūti ir surišti chirurginius mazgus pilvo ertmėje vien stebėdami operacinius veiksmus monitoriaus ekrane.
Specialių elektromechaninių instrumentų pagalba galima tuo pačiu metu stabdyti kraujavimą ir kirpti, o tai sutaupo labai daug laiko ir nereikia keisti keleto instrumentų – viską galima atlikti vienu judesiu.
Tačiau jis primena, kad nepaisant žymiai palengvinančių darbą modernių technologijų, operacijos sėkmei didžiulę reikšmę turi ir operuojančio gydytojo profesionalumas bei praktinė patirtis.
Gydomas ir nevaisingumas
Gydytojas sako, kad laparoskopijos pagalba galima išspręsti daugumą ginekologinių problemų. Laparoskopiškai šalinami gimdos ar kiaušidžių augliai, gimda, kiaušidės ar kiaušintakiai, endometriozės židiniai, pilvaplėvės sąaugos.
Šis metodas taikomas ir esant neaiškios kilmės ūmiam ar lėtiniam skausmui pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, kurio pagrindinės priežastys – negimdinis nėštumas, plyšusi arba apie savo raiščius pasisukusi kiaušidė, uždegiminės gimdos ar gimdos priedų ligos bei kitos chirurginės ligos, pavyzdžiui, apendicitas.
„Vienos džiugiausių akimirkų darbe – kai po laparoskopinės kiaušintakių patikros ar „remonto“ ilgą laiką negalėjusi pastoti moteris po keleto mėnesių atvyksta su žinia, jog laukiasi“, – dalinasi patirtimi patyręs specialistas.
Laparoskopija yra nepamainomas įrankis ir tam tikroms nevaisingumo priežastims, pavyzdžiui, neveikiantiems ar užsikimšusiems kiaušintakiams, pilvaplėvės sąaugoms, endometriozei ir kt., diagnozuoti ir gydyti. Laparoskopijos metu per specialų kateterį, kuris įvedamas pro gimdos kaklelį, suleidžiamas tam tikras spalvotas skystis, kurio pagalba galima įvertinti kiaušintakių funkciją.
Tomas Lūža teigia, kad praktiškai visas intervencijas, kurios atliekamos įprastu laparotominiu būdu, šiuo metu galima atlikti laparoskopiškai.
Tačiau ribojantys veiksniai kartais yra chirurgo patirtis, aparatūros stoka ar darinio dydis. Jeigu darinys toks didelis, kad vos telpa į pilvą, gali būti neįmanoma įvesti laparoskopo bei instrumentų ir prieiti prie dominančių struktūrų, siekiant užtikrinti saugią operaciją.
„Bet kokiu atveju, iškilus abejonių, ar tikrai neįmanoma atlikti laparoskopijos, kviečiu atvykti konsultacijai ir aptarti realią situaciją“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas.
Parengta pagal UAB Northway medicinos centrai pranešimą spaudai.
Nuotrauka – pranešimo spaudai organizatorių.
