Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. trumparegystę turės apie 5 milijardai žmonių visame pasaulyje – maždaug pusė pasaulio gyventojų. Jei tai būtų mirtina liga, vadintume tai epidemija. Trumparegiai gali aiškiai matyti arčiau esančius objektus, tačiau tolumoje esantys objektai jiems atrodo neryškūs. Taigi, norint turėti sveikas akis, svarbu anksti diagnozuoti regėjimo sutrikimus ir juos gydyti. Tam mokslininkų ir daktarų komanda sukūrė internetinius akių patikros testus, kuriuos nesunkiai galima atlikti namuose. Tačiau svarbu paminėti, kad jokie testai neatstoja profesionalios akių patikros.
Trumparegystės simptomai
Trumparegystės simptomai gali būti:
- Neryškus matymas žiūrint į tolimus objektus;
- Norint aiškiai matyti, reikia prisimerkti arba iš dalies užmerkti vokus;
- Galvos skausmas, kurį sukelia akių nuovargis;
- Sunku matyti vairuojant transporto priemonę, ypač naktį (naktinė trumparegystė).
Trumparegystė dažnai pirmą kartą nustatoma vaikystėje ir dažniausiai diagnozuojama nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus iki paauglystės. Pajutus bent vieną minėtų simptomų, rekomenduojama atlikti profilaktinę akių patikrą
Trumparegystės priežastys
Jūsų akis turi dvi dalis, kurios fokusuoja vaizdus:
- Ragena
- Lęšiukas
Įprastos formos akyje kiekvienas iš šių fokusavimo elementų turi idealų linkį. Ragena ir lęšis laužia įeinančią šviesą, kad susidarytų ryškus vaizdas tinklainėje, akies gale. Jei jūsų ragena arba lęšis netinkamai veikia, šviesos spinduliai nėra tinkamai laužiami, todėl matote neryškų vaizdą.
Trumparegystė paprastai atsiranda, kai jūsų akies obuolys yra ilgesnis nei įprastai arba ragena yra per staigiai išlenkta. Užuot sutelkusi dėmesį į tinklainę, šviesa sufokusuojama prieš tinklainę, todėl toli esantys objektai atrodo neryškūs.
Rizikos veiksniai
Kai kurie rizikos veiksniai gali padidinti trumparegystės tikimybę, pavyzdžiui:
- Trumparegystė dažniausiai pasireiškia šeimose. Jei vienas iš jūsų tėvų yra trumparegis, jūsų rizika tapti trumparegiu padidėja. Rizika dar didesnė, jei abu tėvai yra trumparegiai.
- Aplinkos sąlygos. Kai kurie tyrimai patvirtina mintį, kad trumpas buvimas lauke gali padidinti trumparegystės išsivystymo tikimybę.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei patiriate:
- Staigų daugybės plūdurių atsiradimą – mažytės dėmelės, kurios, atrodo, šokinėja jūsų regėjimo lauke;
- Šviesos blyksnius vienoje ar abiejose akyse;
- Užuolaidą primenantį šešėlį virš jūsų regėjimo lauko.
Tai yra įspėjamieji tinklainės atsiskyrimo, kuris yra reta trumparegystės komplikacija, požymiai. Tinklainės atsiskyrimas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos, tad laikas yra labai svarbus.
Reguliarūs akių tyrimai
Kadangi ne visada gali būti akivaizdu, kad turite problemų su regėjimu, gydytojai rekomenduoja šiuos reguliarių akių patikrinimų intervalus:
Suaugusieji
Jei turite didelę tam tikrų akių ligų, tokių kaip glaukoma, riziką, kas vienerius ar dvejus metus, pradedant nuo 40 metų, atlikite išplėstinį akių tyrimą.
Jei nenešiojate akinių ar kontaktinių lęšių, neturite akių problemų ir turite mažą riziką susirgti akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma, atlikite akių tyrimą šiais intervalais:
- Kas penkerius–10 metų, jei jums 20–40 metų;
- Kas vienerius ar dvejus metus sulaukus 40 metų.
Jei nešiojate akinius ar kontaktinius lęšius arba turite sveikatos būklę, kuri veikia jūsų akis, pvz., sergate diabetu, greičiausiai turėsite reguliariai tikrintis akis. Paklauskite savo akių gydytojo, kaip dažnai jums reikia planuoti susitikimus. Tačiau, jei pastebėjote kokių nors regėjimo problemų, kuo greičiau suplanuokite susitikimą su savo akių gydytoju, net jei neseniai buvote akių patikroje. Pavyzdžiui, neryškus matymas gali reikšti, kad jums reikia pakeisti receptą, arba tai gali būti kitos problemos požymis.
glasseson.lt nuotrauka
Vaikai ir paaugliai
Vaikai taip pat turi būti tikrinami dėl akių ligų. Rekomenduojama atlikti profilaktinę apžiūrą ne rečiau, nei šie intervalai:
- 6 mėn amžiaus;
- 3 metų amžiaus;
- Prieš pirmąją klasę ir kas dvejus metus mokslo metais.
Akių testas namuose
Net jei neturite akių sutrikimų, savo regėjimą pasitikrinti galite tiesiog namuose. Įvairūs akių testai namuose gali būti labai naudingi norint įvertinti ar regėjimas nepakito, ar nėra kitų komplikacijų. Pateikiame paprastą būdą, kaip patikrinti savo regėjimą namuose. Galėsite pasitikrinti ne tik regos aštrumą, bet ir jautrumą šviesai, astigmatizmą.
Atminkite, jog tai, ką ištiria virtualūs akių testai yra tik pagalba sekti savo regą tarp apsilankymų pas specialistus. Šie testai negarantuoja, kad jūsų akys yra sveikos. Kaip jau minėjome, išsamus akių patikrinimas gydytojo kabinete yra vienintelis būdas sužinoti tikrąją akių sveikatos būklę ir apsisaugoti nuo regėjimo ligų.
Partnerio turinys
