Šiandien didžioji dalis darbų yra sėdimi, žmonės kur kas dažniau mankština pirštus rašydami klaviatūra, nei treniruodami kūną. Kasdienybėje lieka vis mažiau laiko fiziniam aktyvumui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių pasaulio gyventojų yra nepakankamai aktyvūs. Tai yra opi problema, kadangi fizinis aktyvumas suteikia ne tik energijos, bet ir prailgina gyvenimo trukmę.
„Turbūt nėra atvejų, kada fizinis aktyvumas būtų žalingas. Judėjimas yra priešnuodis, kuris padeda kovoti su įvairiausiais sveikatos negalavimais ir ligomis. Fizinė veikla ne tik kelia teigiamas emocijas, padeda lengviau pakelti stresą ir gerina nuotaiką, bet ir mažina arterinį kraujo spaudimą bei riziką susirgti širdies, kraujagyslių, vėžinėmis ligomis“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Neringa Sakalauskė.
Visapusiška nauda
Reguliarus fizinis aktyvumas išties naudingas visapusiškai: gerina raumenų ir kaulų sistemos pajėgumą, reguliuoja kūno masės indeksą, taip padėdamas kovoti su nutukimu ir užkirsdamas kelią cukriniam diabetui. Fizinė veikla padeda ir esant depresijos simptomams – tai šiuo metu visuomenėje itin aktualu.
„Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti insulto, metabolinio sindromo, padidėjusio kraujospūdžio, 2 tipo cukrinio diabeto, depresijos išsivystymo, vėžio, artrito riziką, gerina atmintį, gyvenimo ir miego kokybę, mažina pargriuvimų riziką vyresniame amžiuje, didina kaulinį tankį“, – vardija medikė.
Fizinis aktyvumas naudojamas įvairiose reabilitacijos programose, skiriamas po įvairių traumų bei kardiovaskulinių įvykių – mažina jų pakartotinio atsiradimo riziką.
„Fizinio krūvio metu stiprėja raumens jėga, ištvermė, aktyvėja kraujotaka, dėl ko gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, audiniai greičiau ir geriau aprūpinami deguonimi ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Nuolat aktyviai judant, gerėjant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos veikla, kiekvieną diena atsiranda vis daugiau energijos“, – priduria N. Sakalauskė.
Išsklaidė mitus
Pasak gydytojos, nėra apibrėžto amžiaus, kada sportuoti geriausia ar saugiausia. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems – nuo vaikučių iki senjorų.
„Sportuoti ar aktyviai leisti laiką gali turi visi – ir maži vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės. Priešingai nei įprasta praktikoje ir visuomenėje, vyresnio amžiaus žmonėms itin svarbus fizinis aktyvumas, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Reguliarus judėjimas gali sumažinti negalios ir senatvinės demencijos atsiradimą. Vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama atlikti daugiau funkcinių, tempimo, raumenų stiprinimo pratimų, derinant bet kokį fizinį aktyvumą tris ar daugiau kartų per savaitę“, – pasakoja „Antėja“ gydytoja.
Visuomenėje dažnai sklaido dar vienas stereotipas, kad fizinis aktyvumas pavojingas besilaukiančioms moterims, kadangi gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Pasak gydytojos, judėti reikia visada, net ir nėštumo metu, tai kaip tik gali pagerinti kūdikio raidą ir sveikatą.
Nėštumo metu ir po gimdymo per savaitę rekomenduojamas bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio tipo ar raumenų stiprinimo fizinis aktyvumas. Saugus sportas su saiku pagerins ne tik mamos, bet ir vaisiaus sveikatą, apsaugos nuo ligų.
Pasak N. Sakalauskės, nėštumo metu fiziškai aktyviai leidžiant laiką sumažėja preeklampsijos, nėščiųjų hipertenzijos, nėščiųjų diabeto, didelio svorio prieaugio, gimdymo komplikacijų, depresijos po gimdymo rizika.
Patikra – itin svarbi
Profesionalūs sportininkai sveikatą tikrinasi periodiškai ir jiems tai yra įprasta rutina. Anot gydytojos, pradedantieji ir mėgėjai sportininkai taip pat neturi į patikras numoti ranka. Priešingu atveju sportas gali tapti naujai atsiradusių ligų ir simptomų priežastimi.
Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės turėtų pasirūpinti ne tik dailia sportine apranga, tačiau ir atitinkamai pasirinkti krūvį, kurį turėtų didinti palaipsniui. Jeigu pačiam žmogui pasirinkti fizinį krūvį gali būti sudėtinga, šiuo klausimu visada pasirengę pagelbėti specialistai: būtent todėl NVO VERSLI MAMA vykdomame moterų fizinio aktyvumo skatinimo projekte Geros nuotaikos SFA kiekvieną dalyvę konsultuoja arba kineziterapeutė, arba gydytojas ortopedas-traumatologas.
Taip pat, anot kalbintos medikės, nereikėtų pamišti ir periodiškai pasitikrinti sveikatos bei atlikti kraujo tyrimų.
„Prieš pradedant sportuoti rekomenduojama atlikti vitamino D ir kalcio tyrimą, kadangi jie tiesiogiai susiję su kaulų ir raumenų veikla. Geležis dalyvauja pernešant deguonį kraujyje į audinius, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą bei pasitikrinti geležies atsargų kiekį (feritiną).
Intensyviai sportuojant, dažnai vartojami tam tikri papildai, kurie gali sutrikdyti kepenų ir inkstų veiklą, todėl rekomenduojama atlikti tyrimus šių organų funkcijai įvertinti. Taip pat patartina atlikti gliukozės, cholesterolio kiekio (lipidogramos), skydliaukės veiklos ir elektrolitų bei hormonų tyrimus“, – pataria šeimos gydytoja.
**
„Geros nuotaikos SFA“ – tai 2021-2022 m. vykstantis ir analogų Lietuvoje neturintis fizinio aktyvumo skatinimo projektas moterims, organizuojamas Vilniaus ir Kauno miestuose bei rajonuose, Kazlų Rūdoje, Prienų r., Ukmergėje, Visagine, Zarasuose ir Panevėžyje. Projektą bendrai finansuoja VšĮ „Versli mama“ ir Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
