Pirmą kartą užėmus vadovo pareigas, neretam pasireiškia vadinamasis „apsišaukėlio“ sindromas, verčiantis dvejoti savo turimais įgūdžiais ir kompetencijomis, taip pat nerimas dėl naujųjų pavaldinių lūkesčių ar organizacijos keliamų tikslų įgyvendinimo. Didžiausios Europos internetinės naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ „Agile“ trenerė Ornela Vasiliauskaitė sako, kad naujiems vadovams itin svarbu suprasti, kad visko žinoti ir išmokti neįmanoma, o svarbiausia darbo dalis – asmeninis tobulėjimas ir savęs pažinimas.
„Vinted“ komandas dėl „Agile“ projektų valdymo metodikos konsultuojanti O. Vasiliauskaitė pirmą kartą vadovės pareigas užėmė prieš šešerius metus ir tikina, kad per tą laiką ir pati ne kartą susidūrė su naujai vadovais tapusiais specialistais įvairiose srityse. Apie šią patirtį ji su kitais sektoriaus įmonių atstovais diskutavo „Vinted“ organizuojamame technologijų lyderių susitikime „Vilnius Tech Leads“. Anot jos, prisijungus į naują rolę ji gali atrodyti miglota: nors vadovo pareigos dažnai siejamos tik su personalo valdymu, iš tiesų susideda iš kompleksiškų užduočių ir iššūkių.
„Žvelgdami į naują vadovą, darbuotojai turi įvairių lūkesčių, o kolegos, su kuriais tenka vadovauti komandai, nori, kad pasiektumėte rezultatų. Taigi iš pradžių gali būti neaišku, koks iš tikrųjų yra jūsų vaidmuo ir kokius lūkesčius žmonės į jus deda. Dar sunkiau sužinoti, kokių naujų įgūdžių jums reikia, kad tuos lūkesčius galėtumėte pateisinti, o gauti specialius apmokymus gali būti sunku. Supraskite, kad mokotės, nuspręskite, kuriuos įgūdžius tobulinsite ir nesistenkite visko daryti iš karto“, – sako O. Vasiliauskaitė.
Specialistė dalijasi penkiais patarimas, kaip naujam vadovui įgauti pasitikėjimo savimi, suvaldyti savo bei naujųjų kolegų lūkesčius ir kodėl svarbiausia skirti dėmesį asmeniniam augimui:
1. Įveikite „apsišaukėlio“ sindromą
Normalu, kad pradėjus eiti pirmąsias vadovaujamas pareigas, norisi viską daryti ir daryti gerai. Nauji vadovai tikisi, kad vien dėl to, jog užima naujas pareigas, jau turi pasiekti aukštų rezultatų, o kartais tokius pačius lūkesčius išsako ir aplinkiniai. Daugelis naujai vadovo pareigas užėmusių žmonių kenčia nuo vadinamojo „apsišaukėlio“ sindromo. Šis sindromas priverčia savimi abejoti: matant kitus kolegas galvoti, kad jie geriau nei jūs išmano šį darbą, o jūsų pačių vadovai, skirtingai nei jūs, visada turi teisingus atsakymus.
Taip atsitinka todėl, kad naujiems vadovams sunku susitaikyti su tuo, jog įsiliejimas į šias pareigas yra procesas. Juk visiems suprantama, kad negalima iš naujo darbuotojo tikėtis, jog jis tiesiog viską žinos. Panašiai, kaip pradedant naują hobį – negali tapti pirmąja pasaulio rakete, vos pradėjęs teniso treniruotes. Tad įvertinkite, kuri dalis jums kylančio nerimo yra iš tiesų racionali.
2. Suvaldykite savo ir kitų lūkesčius
Būtent jūsų pačių ir aplinkinių lūkesčiai gali kelti didžiausią įtampą ir net trukdyti gerai jaustis naujose pareigose. Įsivertinti savo pačių lūkesčius padės konkretus jų įvardinimas – užimant vadovo pareigas iš tiesų svarbu gerai žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Pirmiausiai susirašykite tuos lūkesčius, kuriuos keltumėte vadovui, jei būtumėte savo pavaldinys. Normalu, jei šis sąrašas labai platus ir tikrai neatitinka visų jūsų turimų kompetencijų ir galimybių. Tačiau jūsų silpnųjų pusių šalinimo strategija nebūtinai turi būti ėjimas mokytis naujų įgūdžių – jų gali būti daugybė. Jei patys nežinote, kaip darbuotojams paaiškinti vieną ar kitą specifinį profesinį dalyką, pasikvieskite žmones, kurie tai padarys už jus.
3. Nebūkite „visų galų meistras”
Sudėtingoje IT inžinerijos srityje yra daugybė skirtingų krypčių, kurios reikalauja konkrečių žinių ir įgūdžių. Jei esate tarpfunkcinės technologijų vystymo komandos vadovas, jums tikrai bus sunku būti geru žinovu ir, pavyzdžiui, „front-end“, ir „back-end“, ir programinės įrangos architektūros srityse. Tai visiškai skirtingi laukai, kuriems reikia atskirų kompetencijų. Bandymas aprėpti visas sritis nėra gera strategija. Yra kitų būdų, kaip galite padengti savo silpnąsias vietas, tuo pačiu valdydami lūkesčius. Savo vadovams ir žmonėms, su kuriais dirbate, atvirai pasakykite, kad suprantate lūkesčius jūsų atžvilgiu, bet pasiūlykite drauge sugalvoti kitą būdą, kaip galima pasiekti tą patį rezultatą, jums nebūnant konkretaus dalyko ekspertu.
4. Priimkite pagalbą
Net ir užėmus komandos vadovo pareigas, siekiant tolesnės sėkmės nereikėtų pasikliauti vien savo pačių vadovu – už savo profesinį augimą esate atsakingi patys. Jei jaučiatės nedrąsiai, kreipkitės pagalbos į kolegas, nes tai padės sustiprinti tarpusavio ryšį ir susidaryti platesnį požiūrį į naują rolę, taip pat kitus neseniai vadovais tapusius žmones, susiraskite bendraminčių, su kuriais galėtumėte mokytis.
Kitas mokymosi ir veiklos tobulinimo kelias – profesionalus koučingas. Žinoma, galima į jį žiūrėti skeptiškai. Ypač, jei jis siūlomas ne laiku ir ne vietoje arba jo net neprašant. Tačiau verta suprasti, kad iš šalies į save patį ir savo sprendimus pažiūrėti yra labai sunku, o teisingai ir kritiškai įvertinti – dar sunkiau. Suteikti sau grįžtamąjį ryšį nėra jūsų darbas, bet savirefleksija ir geresnis savęs pažinimas yra labai svarbus vadovo įgūdis. Raskite žmogų, kuriuo galite pasitikėti. Tai nebūtinai turi būti sertifikuotas profesionalus koučeris – tiesiog žmogus, kuriuo pasitikite, kuriam nuoširdžiai rūpi jūsų tobulėjimas ir mokymasis.
5. Dėkite pastangas į asmeninį tobulėjimą
Nors tai suprasti pavyks ne iš karto, mokymasis apie save ir savęs tobulinimas yra svarbiausia vadovaujamojo darbo dalis. Itin veiksmingi gali būti keli metodai. Pirmiausiai, atpažinkite dažniausiai pasikartojančius sprendimus, vadinamus kognityviniu šališkumu. Jei nuolat priimate tuos pačius sprendimus, nes taip esate įpratę, pasieksite tuos pačius rezultatus, kurie jums nepatinka.
Kitas metodas – išmokti valdyti savo emocijas. Darbo aplinkoje visiškai normalu jausti visą paletę skirtingų emocijų. Jokiu būdu nebandykite jų blokuoti ar atsisakyti, ypač nekaupkite blogų emocijų. Emocijas vertinkite kaip signalus, kaip kvietimą domėtis esama situacija. Pavyzdžiui, būdami susitikime ir pajautę susierzinimą, užuot reagavę į šią emociją, padarykite pertrauką, atsitraukite ir bandykite suprasti, kas emociją sukėlė. Neignoruokite emocijos, leiskite jai būti, bet naudokitės ja kaip signalu, kad sužinotumėte, kas aplinkoje ją sukėlė.
