Prasidėjusi atvira karinė Rusijos invazija Ukrainoje sukėlė nerimą visiems. Verslams – irgi. Daugelis susidūrė su klausimais, kaip reaguoti ir komunikuoti šiomis dienomis, kokia informacija remtis ir ką daryti su jau suplanuotais veiksmais, kaip juos pritaikyti naujai realybei.
„Hero Group“ priklausanti krizių komunikacijos agentūra „INK Special Projects“ pateikia pagrindines rekomendacijas ir kviečia prisidėti prie laisvos žiniasklaidos palaikymo.
„Nerimas dabar apėmęs kone visus – jis trukdo priimti pasvertus ir teisingus sprendimus. Todėl susitelkimas ir ramybė tapo itin vertinga pastarųjų dienų valiuta“, ‒ sako „INK Special Projects“ komandos vadovas Giedrius Galdikas.
Jo teigimu, karo prieš Ukrainą akivaizdoje komunikacijos stabilumas ir patikimumas vertintinas kaip socialinės atsakomybės forma. Atsakingi bei reputaciją sergintys verslai savo veiksmais neturėtų prisidėti prie panikos ar nerimo didinimo.
Informacinis „badas“ ir informaciniai „nuodai“
Informacijos poreikis apie įvykius Ukrainoje ir Rusijoje išaugo drastiškai. Lygiai taip pat išaugo ir tokių žinių srautas. Tačiau malšinant tokį informacinį „alkį“, reikia būti atsargiems ‒ priešingu atveju gresia „apsinuodijimas“.
„Internete sklinda labai daug informacijos. Didelė jos dalis nepatikima, nepatikrinta, čia gausu gandų ir, žinoma, tikslingai skleidžiamos dezinformacijos. Tas ypač ryšku socialiniuose tinkluose, kurie – tą irgi būtina suprasti – tapo vieno iš karo Ukrainoje mūšio laukų. Ir šios informacinės kovos veikia sprendimų priėmėjų veiksmus“, ‒ teigia G. Galdikas.
Nenorintiems tapti informacinio karo aukomis, būtina kruopščiai atsirinkti informacinius šaltinius ir neprisidėti prie melagienų bei gandų sklaidos.
Rekomenduojami veiksmai:
Įvertinkite suplanuotą komunikaciją. Jos nebūtina atšaukti, tačiau būtina įvertinti tai, kaip ji skambės ir atrodys kontekste, kuris nuo ketvirtadienio stipriai pasikeitė. Darsyk peržiūrėkite ir įvertinkite kanalų, kuriais komunikuojate, tinkamumą – venkite tų, kurie palaiko Rusijos valdžios agresiją. Atkreipkite papildomą dėmesį į skaitmeninę komunikaciją, nes be tinkamų saugiklių jūsų reklama gali pasirodyti invaziją palaikančiose portaluose ar kanaluose.
Peržiūrėkite socialinės atsakomybės strategiją. Jei tokios neturite, paskubėkite ją parengti. Jei turite, įvertinkite kaip pagal ją galite prisidėti prie visuomenės gerovės šioje situacijoje bei kaip, kiek ir kokias iniciatyvas Lietuvoje ar/ir Ukrainoje galėtumėte paremti.
Įvertinkite reputacines rizikas. Reputacinės rizikos smarkiai išaugo organizacijoms, turinčioms verslo santykių Rusijoje. Papildomai padidėjo rizikos ir turintiems verslo santykių Baltarusijoje. Jei to nepadarėte anksčiau, būtų laikas numatyti atsitraukimo kelius ir ieškoti alternatyvų.
Pagrįskite vertybes. Ne pirmus metus fiksuojama tendencija, kad darbuotojams vis svarbesnės tampa darbdavių vertybinės, t. y. realiais veiksmais pagrįstos pozicijos. Todėl skiriama parama ar suteikiamos galimybės savanorystės iniciatyvoms leis darbuotojams tinkamai įvertinti organizacijos vertybes.
Informuokite darbuotojus. Daugelis žmonių dabar išgyvena netikrumo ir nesaugumo jausmus. Iš anksto pranešę apie tai, kas keičiasi, arba apie tai, kad niekas nesikeičia, suteiksite jiems daugiau pasitikėjimo rytdiena ir savo padėtimi.
Pasirūpinkite kibernetiniu saugumu. Jis svarbus visada. Neatidarinėkite įtartinų laiškų ir jų priedų, nespauskite neaiškių nuorodų, gavę įtartiną laišką iš kolegos, pabandykite perklausti jo kitu kanalu. Jei galite, papildomai pasikonsultuokite su savo IT paslaugų teikėju apie tai, kokios priemonės ar mokymai jums gali būti naudingi stiprinant kibernetinį organizacijos atsparumą.
Apgalvokite viešą komunikaciją. Nors Rusijos invazija neatšaukė tokių problemų kaip infliacija, darbuotojų stygius ir kt., tačiau viešą tokių problemų komunikaciją bent kol kas vertėtų atidėti. Taip pat stenkitės nekomentuoti karo veiksmų – tegu tą daro karybos specialistai.
Išlikite kritiški. Atsargiai vertinkite informaciją socialiniuose tinkluose: „Facebook“, „Youtube“, „Telegram“ ir t. t. Labai tikėtina, kad sensacinga informacija, apie kurią neskelbiama ir kituose šaltiniuose, bus melagiena. Turėkite omenyje, kad atpažinti dezinformaciją skleidžiančius profilius nėra paprasta, nes melagienos čia atskiedžiamos tikromis žiniomis.
Remkitės patikimais informacijos šaltiniais. Visų pirma, remkitės pagrindiniais Lietuvos ir Vakarų valstybių naujienų kanalais.
Ieškantiems detalesnės informacijos rusakalbiuose žiniasklaidos šaltiniuose, reikėtų vengti oficialių naujienų kanalų – ypač televizijos – pranešimų. Patikimos informacijos galima rasti rusiškosios „Laisvės radijo“ svetainėje bei nepriklausomoje žiniasklaidoje, tokioje kaip, pavyzdžiui, „Meduza“ (čia dalis informacijos pateikiama ir angliškai). Ieškantys informacijos televizijoje, gali jungti TV kanalą „Dozhd“.
Daug informacijos šiuo metu pateikia baltarusių opozicinis kanalas „Nexta“ – didelį naujienų srautą jie pateikia „Telegram“ kanale, o anglakalbei auditorijai skirtas profilis „Twitter“.
Šiuo metu daug naujienų skelbiama ukrainietiškai. Ieškantys patikimos informacijos iš oficialių šaltinių, gali sekti Ukrainos gynybos ministerijos profilį „Facebook“. Daug operatyvinės informacijos skelbia ir kiti oficialūs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų profiliai. Patikimų oficialių šaltinų sąrašą, galima rasti čia.
Laikykitės informacinės higienos socialiniuose tinkluose. Atkreipkite dėmesį į komentarus savo asmeniniuose ir organizacijų profiliuose. Matydami juose piktybiškus komentarus, įvertinkite komentuojančiųjų paskyras.
Jeigu jos įtartinos, t. y. profilis be nuotraukos, nepateikiamas pilnas vardas, neskelbia asmeninio turinio, o tik dalinasi kitų įrašais ir pan., užblokuokite jį – taip sumažinsite kenksmingų žinučių srautą, o jūsų „ siena” netaps jų sklaidos vieta. Atkreipkite dėmesį, kad dalis Lietuvos naujienų kanalų net nesuteikia galimybės komentuoti po straipsniais apie karo veiksmus Ukrainoje – taip jie prisideda prie dezinformacijos sklaidos stabdymo.
Parengta pagal pranešimą spaudai. Iliustracija ©CANVA
