Vasarą vaikai ir paaugliai dažnai susipažįsta su naujais žmonėmis (tiek bendraamžiais, tiek suaugusiais) stovyklose, renginiuose, viešėdami pas giminaičius, draugų susibūrimuose. Tad gali kilti rizika atsidurti nemaloniose, nesaugiose ar pavojingose situacijose. Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė pataria, ką reikėtų aptarti su vaikais ir paaugliais arba jiems priminti, kad atpažintų galimus pavojus?
Pasikalbėkite apie tai, koks elgesys yra saugus, o koks – ne. Paaiškinkite vaikams, koks elgesys yra netinkamas: intymių kūno vietų lietimas, prašymas apsinuoginti ar atsiųsti apsinuoginusio/-ios nuotraukas ir kitokie veiksmai, kurie sukelia nemalonius jausmus. Kalbėdamiesi remkitės pavyzdžiais, žinomomis situacijomis, naujienomis ar filmais. Išsakykite aiškią savo poziciją, koks elgesys yra neleistinas.
Mokykite vaikus saugumo taisyklės „Niekas negali liesti intymių kūno vietų“. Nuo 3-ejų metų vaikus svarbu mokyti, kurios vietos yra intymios, kad jas reikia saugoti ir kiti žmonės negali prie jų liestis, prašyti pažiūrėti ir panašiai. O vėliau reikėtų nuolat priminti, kad niekas, išskyrus teikiant medicininę pagalbą, negali liesti intymių kūno vietų.
Priminkite, kaip pasitraukti iš nesaugios situacijos ar sustabdyti netinkamą elgesį. Vaikai ir paaugliai turėtų žinoti, kad susidūrę su veiksmais, kurie skaudina, sukelia skausmą, atrodo bjaurūs ar nemalonūs, gali pasakyti „Stop“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“, „Man nemalonu“ ir pan. Svarbu pabrėžti, kad vaikas turėtų aiškiai pasakyti „Ne“, bandyti kuo skubiau pasitraukti iš tokios situacijos ir kreiptis pagalbos.
Skatinkite apie visas nemalonias situacijas pranešti suaugusiajam. Nuolat priminkite vaikams ir paaugliams, kad susidūrus su nemalonia situacija, netinkamu ir gąsdinančiu elgesiu, svarbu apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiam. Į visus vaikų pasakojimus ir jausmus, reaguokite rimtai, atidžiai, supratingai. Matydami, kad tėvams nuoširdžiai rūpi, vaikai daugiau ir greičiau papasakoja apie matytą ar patirtą prievartą.
Kur kreiptis pagalbos? Kilus įtarimui, kad vaikas galėjo patirti smurtą, pasitarkite su specialistu, paskambinkite į „Tėvų liniją“, kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos skyrių savo savivaldybėje ar policiją, o esant pavojingai situacijai, skambinkite pagalbos numeriu 112.
Nuotraukoje Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt
Rekomendacijos parengtos Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektą „Saugus jaunimas – stiprus regionas“ (ang. „Safe youth – strong region“), finansuojamą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje (NCM-Grands programa). Už šių rekomendacijų turinį atsako tik projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.
Apie Paramos vaikams centrą
Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.
